Translations Suras
SHQIP

8 - Enfal

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Tė pyesin ty (Muhammed) pėr plaēkėn (e fituar nė luftė), thuaju: “Plaēka, (mėnyra e ndarjes sė saj) ėshtė ēėshtje e All-llahut dhe tė dėrguarit, prandaj kini frikė All-llahun, pėrmirėsoni gjendjen e unitetit tuaj dhe nėse jeni besimtarė, respektone All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.
 
2E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u rrėnqethen zemrat e tyre, kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre.
 
3Dhe, tė cilėt falin (rregullisht) namazin dhe nga ajo, me ēka Ne i furnizuam, ata japin.
 
4Tė tillėt janė besimtarė tė vėrtetė dhe pėr kėtė kanė vende tė larta te Zoti i tyre, kanė falje dhe kanė furnizim nė mėnyrė tė ndershme.
 
5(Mospajtimi i tyre pėr plaēkė ėshtė) Ashtu si ai kur tė nxori Zoti yt nga shtėpia jote pėr tė vėrtetėn, e njė grup nga besimtarėt nuk ishte i kėnaqur.
 
6Bėjnė polemikė me ty pėr tė vėrtetėn pasi qė e kishin tė qartė (se ti veron me lejen e Zotit) sikur me qenė se shtyheshin nė vdekje tė sigurt.
 
7Pėrkujtoni kur All-llahu ju premtoi njerėn prej dy grupeve se ėshtė juaja, e ju dėshironit t’ju takojė ai (grup) i paarmatosur, ndėrsa All-llahu dėshiroi qė me premtimet e Tij ta vendosė tė vėrtetėn, e tė zhdukė nė themel mbeturinėn e mohusve.
 
8Ta forcojė tė vėrtetėn e ta ērrėnjosė tė kotėn, edhe pse kėtė e urrejnė kriminelėt.
 
9Pėrkujtoni kur kėrkuat ndihmė prej Zotit tuaj, e Ai ju ėshtė pėrgjigjur: “Unė do t’ju ndihmoj me njėmijė engjėj qė vijnė njė pas njė (grup pas grupi).
 
10All-llahu nuk e bėri atė (ndihmėn) pėr tjetėr (t’u japė myzhde) dhe pėr t’i forcuar (qetėsuar) me tė zemrat tuaja, pse ndihma nė realitet ėshtė vetėm prej All-llahut. All-llahu ėshtė mbizotėrues dhe i urtė.
 
11Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte siguri pėr ju nga ana e Tij, ju lėshoi shi nga qielli pėr t’ju pastruar me tė, largoi prej jush shtimet e shejtanit, e qė tė fuqizojė bindjen nė zemrat tuaja dhe t’ju pėrforcoj me tė (me shi) kėmbėt tuaja.
 
12Edhe kur Zoti yt u kumtoi engjėjve se: “Unė jam me ju, pra, inkurajoni ata qė besuan! Unė do tė hedh frikė nė zemrat e atyre qė nuk besuan, e ju goditni nė qafė e lartė, mėshonju atyre nė ēdo gjymtyrė (gishtėrinj).
 
13Kėtė (ndėshkim pėr ta) ngase kundėrshtuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarn e Tj, nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė ndėshkimfortė.
 
14Kėshtu e keni (dėnimin), pra shijone, e pėr mohuesit ėshtė edhe dėnimi i zjarrit.
 
15O ju qė besuat! Kur tė ndesheni nė turmėn (qė lėviz ngadalė) e atyre qė mohuan,mos ua ktheni shpinėn.
 
16Kush ua kthen atyre shpinėn, nė atė moment veē atij qė kthehet pėr tė luftuar ose pėrt’iu bashkėngjitur njė grupi tjetėr, ai ka tėrhequr kundėr vetes hidhėrimin e All-llahut dhe vendi i tij ėshtė Xhehennemi. E ai ėshtė pėrfundim i kq.
 
17Ju nuk i mbytėt (nė tė vėrtetė) ata, por All-llahu (me ndihmėn qė ua dha) i mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte ata, por All-llahu (tė ndihmoi) i gjuajti, e (bėri kėtė) pėr t’i shpėrblyer besimtarėt me njė dhunti tė mirė nga ana e Tij. All-llahu gjithēka dėgjon dhe di.
 
18Ja kjo ėshtė e vėrteta. All-llahu dobėson dredhitė e mohusve (kufarėve).
 
19Nėse ju (idhujtarė) kėrkuat fitore, ja, ku e keni fitorėn, po nėse hiqni dorė (nga lufta kundėr Pejgamberit), ajo do tė jetė nė dobinė tuaj, e nėse ju ktheheni, edhe Ne kthehemi. Ana (grumbulli) juaj nuk do t’ju vlejė asgjė edhe nėse ėshtė e madhe, sepse All-llahu ėshtė me besimtarėt.
 
20O ju qė besuat, respektoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e mos e braktisni atė se ju dėgjoni.
 
21Dhe mos u bėni si ata qė thanė: “Dėgjuam”, por nuk dėgjojnė.
 
22Vėrtet gjallesat mė tė dėmshme te All-llahu janė ata tė shurdhėtit, memecėt, tė cilėt nuk logjikojnė.
 
23Sikur tė dinte All-llahu pėr ndonjė tė mirė prej tyre, do t’i bėnte tė dėgjojnė, po edhe sikur t’i bėnte tė dėgjojnė, ata do tė zbrapseshin tė shtrembėr.
 
24O ju qė besuat, pėrgjigjuni All-llahut dhe tė dėrguarit kur ju ftojnė pėr atė qė ju jetėson (ju ngjall), dhe dijeni se All-llahu ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij, dhe se te Ai do tė tuboheni!
 
25Ruajuni nga sprovimi (fitneja) qė nuk godet vetėm ata qė bėnė mizori vetėm prej jush, dhe ta dini se All-llahu ėshtė Ndėshkues i Rreptė.
 
26Pėrkujtoni kur ishit pakicė e tė dobėt nė tokė, tė frikėsuar se do t’ju rrėmbejnė njerėzit, e Ai ju mundėsoi vend tė dhe ju pėrkrahu me ndihmėn e Tij, ju furnizoi me tė mira, qė tė jeni mirėnjohės.
 
27O ju qė besuat, mos e tradhtoni All-llahun dhe tė dėrguarin, qė tė tradhėtoni amanetet tuaja, ndėrsa ju e dini.
 
28Dhe, dijeni se pasuria e juaj dhe fėmijėt tuaj janė vetėm sprovė, dhe se te All-llahu ėshtė shpėrblimi i madh.
 
29O ju qė besuat, nėse keni frikė All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do t’ua mbulojė tė kėqiat, do t’ua falė mėkatet. All-llahu ėshtė dhurues i madh.
 
30Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e All-llahu ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė).
 
31E kur atyre u lexohen ajetet Tona (Kur’ani), thonin: “Kemi dėgjuar (kėso fjalėsh) dhe sikur tė donim edhe ne do tė thonim diēka tė ngjajshme me kėtėdhe se ky nuk ėshtė gjė tjetėr pos mit i lashtė”.
 
32Dhe (pėrkujto) kur thanė: “O All-llah! nėse ėshtė ky (Kur’ani) vėrtet prej Teje, lėsho gur nga qielli kundėr nesh, ose sillna ndonjė dėnim tė idhėt.
 
33Po All-llahu nuk do t’i dėnojė ata, derisa ti (Muhammed) je nė mesin e tyre dhe All-llahu nuk do t’i dėnojė, derisa ata kėrkojnė falje (istigfarė).
 
34ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė All-llahu, kur ata janė qė pengojnė (tė tjerėt) nga xhamia e shenjtė (Qabja), e edhepse nuk janė mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt e saj janė vetėm ata qė ruhen (tė devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė di.
 
35Lutja e tyre pranė shtėpisė (Qabes) nuk ishe tjetėr veēėse britmė dhe duartrokitje, prandaj vuane dėnimin pėr shkak se mohonit.
 
36Ata qė nuk besuan, shpenzojnė pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e All-llahut. Ata do tė shpenzojnė atė dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e madje ata do tė mposhten. E ata qė mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė Xhehennem.
 
37(Kjo masė) Qė ta dallaojė All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė kėqinjėt njėri mbi tjetrin, t’i hedhė nė Xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.
 
38Thuaju atyre qė nnuk besuan nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe besojnė) do t’u falet e kaluara, po nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar ndaj tė parėve ėhtė i ditur (edhe ju do t’ju zė).
 
39Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.
 
40Po nėse refuzojnė, ta dini se All-llahu ėshtė mbrojtės i juaji. E, sa mbikėqyrės e ndihmės i mirė ėshtė Ai.
 
41Ju (besimtarė) ta dini se njė e pesta e asaj qė fituat, nga ndonjė send, i takon (pėrkujtuesve tė) All-llahut, tė dėrguarit tė Tij, tė afėrmve tė tij (tė dėrguarit), jetimėve, nevojtarėve dhe atyre nė mėrgim, (ky ėshtė pėrcaktimi i Zotit), nėse keni besuar All-llahun, dhe atė, (Kur’anin) qė ia zbritėm robit Tonė (Muhammedit) ditėn e furkanit (ditėn e Bedrit, kur u dallaua e vėrteta nga e shtrembėra), ditėn e konfrontimit tė dy grupeve. All-llahu ėshtė i fuqishėm pėr ēdo gjė.
 
42Kur ju ishit nė bregun e afėrt tė luginės, e ata nė bregun e largėt tė saj (ju ishit kah Medina e ata kah Meka), ndėrsa karavani ishte mė poshtė prej jush (kah deti). Dhe, sikur tė ishit ju ata qė njėri tjetrit i keni caktuar takimin, do ta thyenit caktimin. Por All-llahu ishte Ai qė zbatojė ēeshtjen e kryer tanimė, e tė shkatėrrojė me argument atė qė u shkatėrrua dhe tė bėjė tė jetojė me argumentet atė qė jetoi. All-llahu vėrtet dėgjon e di.
 
43Dhe (pėrkujto) kur All-llahu t’i dėftoi ty ata nė ėndėrr, tė paktė nė numėr, e sikur t’i dėftonte shumė, ju do tė dobėsoheshit e do tė grindehsit pėr ēėshtjen (e luftės), por All-llahu ju shpėtoi. All-llahu vėrtet e di shumė mirė se ē’mbajnė kraharorėt (zemrat).
 
44Pėrkujtoni kur u takuat (nė sheshin e luftės), e Ai bėri qė ata nė sytė tuaj tė duken pak, e po ashtu edhe ju tė dukeni nė sytė e tyre pak; e bėri kėtė pėr tė zbatuar All-llahu njė ēėshtje qė ishte e vendosur. Vetėm te All-llahu ėshtė pėrfundimi i ēėshtjeve.
 
45O ju qė besuat, kur tė konfrontoheni me ndonjė grup, pėrqėndrohuni dhe pėrmendni ēdo herė All-llahun qė tė arrini fitoren e dėshiruar.
 
46Dhe respektone All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu ėshtė me tė durueshmit.
 
47Mos u bėni si ata qė dolėn prej shtėpive tė tyre sa pėr krenari e pėr t’i parė bota, e qė pengonin nga rruga e All-llahut. All-llahut nuk mund t’i shpėtojnė me atė veprim tė tyre.
 
48Pėrkujto (Muhammed) kur shejtani u dha guxim pėr veprat e tyre dhe tha: “S’ka kush qė mund t’iu mposhtė sot ju, unė jam mbrojtės Juaji!” E kur u ballafaquan tė dy grupet, ai u tėrhoq prapa e tha: “Unė tėrhiqem prej jush, unė shoh ēka nuk shihni ju, unė i frikėsohem All-llahut. All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.
 
49Kur hipokritėt dhe ata qė nė zemrat e tyre kishte sėmundje (dyshim) thanė: “Kėta (muslimanėt) i ka mashtruar feja e tyre (s’kanė fuqi tė luftojnė). Po kush mbėshtetet nė All-llahun, s’ka dyshim, se All-llahu ėshtė mgadhnjyes i urtė.
 
50Sikur t’i kishe parė engjėjt kur ua marrė shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para, prapa): “Shijoni dėnimin e djegjes!”
 
51Kėtė (dėnim e morėt) pėr shkakun e asaj qė fituat. All-llahu nuk ėshtė i padrejtė pėr robtė e Tij.
 
52Edhe idhujtarėt, siē e kishte traditė populli i faraonit, e dhe ata qė ishin para tyre, i mohuan argumentet e All-llahut, e pėr shkak tė mėkateve All-llahu i skatėrroi. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, ndėshkues i ashpėr.
 
53Kėtė (masė ndėshkuese) e bėri ngase All-llahu nuk ishte ndryshues i njė begatie, tė cilėn ia ka dhuruer njė populli, derisa tė ndryshojė ai vetė nė vetvete (tė bėhet pėrbuzės i sė mirės) dhe ngase All-llahu dėgjon (ēka thonė) dhe di (ēka punojnė).
 
54Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre.
 
55Krijesat mė tė dėmshme te All-llahu janė ata qė mohuan, nuk pritet qė ata tė besojnė;
 
56Kėta janė ata prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do tė ndihmojnė idhujtarėt) e tė cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e tyre.
 
57Po nėse i ndesh (i zė) ata nė luftė, atėherė ti ata (me shkatėrrimin e tyre) shpartallo ata qė janė pas tyre, nė mėnyrė qė tė marrin mėsim.
 
58Nėse ti e tradhtinė e njė populli (ndaj marrėveshjes), atėherė edhe ti ua dh atyre (marrėveshjen) nė mėnyrė tė njejtė, sepse All-llahu nuk i do ata qė tradhtojnė (fshehurazi).
 
59Dhe, ata qė mohuan, mos tė mendojnė kurrsesi se shpėtuan, (se na ikėn). Ata nuk mund ta bėjnė tė paaftė Atė (zotin)qė i ndjek.
 
60E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se kush janė), e All-llahu i di ata. ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut, ajo do t’ju konpenzohet dhe nuk do t’ju bėhet padrejtė.
 
61Nė qoftė se ata, anojnė kah paqja ano edhe ti kah ajo, e mbėshtetu nė All-llahun. Ai ėshtė qė dėgjon dhe di.
 
62Po nėse duan tė mashtrojnė me tė (me paqen), ty tė mjafton All-llahu. Ai ėshtė qė tė fuqizojė ty me ndihmėn e vet dhe me besimtarėt.
 
63Dhe Ai ėshtė qė bashkoi zemrat e tyre. Edhe sikur ta shpenzoshe gjithė ata qė ėshtė nė tokė, nuk do tė mund t’i bashkoje zemrat e tyre, por All-llahu bėri bashkimin e tyre, pse Ai ėshtė i gjithėfuqishėm, i urtė.
 
64O Pejgamber! All-llahu tė mjafton ty dhe besimtarėve qė janė me ty.
 
65O Pejgamber! Nxiti besimtarėt pėr luftė. Nėse prej jush jaė tė durueshėm, (trima tė fqishėm), do t’i mundni dyqind, e nėse janė njėqind, do t’i mundni njėmijė sish qė nuk besuan, pėr shkak se ata janė njerėz qė nuk kptojnė (pse luftojnė).
 
66All-llahu ju bėri lehtėsim tash duke ditur se jeni dobėsuar. Nėse prej jush janė janė njėqind tė durueshėm, do ti mundni dyqinnd, e nėse prej jush janė njėmijė, me ndimėn e Zotit do t’i mundni dy mijė. All-llahu ėshtė me ata qė janė tė durueshėm.
 
67Pėr asnjė pejgamber nuk ke qe me vend tė ketė robėr derisa ta ketė dėrmuar me luftė (armikun) nė tokė. Ju keni pėr qėllimpėrjetimet e kėsaj bote, ndėrsa All-llahu dėshiron pėr ju Ahiretin. All-llahu mbizotėron ēdo gjė, di ēka ėshtė e mirė pėr robtė.
 
68Po tė mos ishte dispozita e hershme e caktuar prej All-llahut (qė tė mos dėnohet ai qė pėrpiqet, po nuk qėllon), juve do t’ju kishte goditur njė dėnim i madh pėr atė qė e morėt.
 
69Pra, (ėshtė e lejuar preja e luftės) hani atė qė e fituat me luftė, si tė lejuar dhe tė mirė, pėrmbajuni dispozitave tė All-llahut se All-llahu ėshtė Ai qė falė dhe qė mėshiron.
 
70O Pejgamber! Thuaju atyre robėrve qė i keni nė duart tuaja se posa tė vėrejė All-llahu ndonjė tė mirė (besim tė drejtė e tė sinqertė) nė zemrat tuaja, Ai u jep edhe mė shumė tė mira nga ajo ēka ėshtė marrė nga ju, ua falė gabimet, se All-llahu falė pa masė, se ėshtė mėshirues i madh.
 
71E nėse (robėrit) duan tė tradhėtojnė ty, ata mė parė tradhtuan All-llahun, (nuk besuan) e Ai (tė ndihmojė), tė mundėsojė tė ngadhnjesh ndaj tyre. Alahu i di tė gjitha ndodhitė, vepron me urtėsinė e Tij.
 
72Ėshtė e vėrtetė se ata qė besuan, u shpėrngulėn dhe luftuan me pasurinė e tyre nė rrugėn e All-llahut, dhe qė strehuan (tė shpėrngulurit) dhe u ndihmuan, tė tillėt janė miq tė njėri tjetrit (nė ndihmė dhe nė trashėgim). Ata qė besuan por qė nuk u shpėrngulėn, ju nuk keni pėrkujdes as ndihmė pėr ta deri sa tė shpėrngulen edhe ata. E nėse ata kėrkojnė ndihmė prej jush pėr ēėshtjen e fesė, atėherėjeni tė obliguar t’u ndihmoni, pėrveē nėse ėshtė puna kundėr njė populli qė me tė keni marrėveshje (nuk mund t’u ndihmoni nė luftė kundėr atij populli). All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.
 
73Ata qė e mohuan tė vėrtetėn janė miq tė njėri-tjetrit. E nėse nuk e bėni atė (tė ndihmoni e tė kujdeseni njėri-tjetrin), bėhet trazirė dhe rrėmujė e madhe nė tokė.
 
74Po at qė besuan, migruan dhe luftuan pėr rrugėn e All-llahut, dhe ata qė strehuan dhe ndimuan, janė besimtarė tė vėrtetė. Atyre u takon falje (e mėkateve) dhe furnizimi nė mėnyrė tė ndershme.
 
75Ndėrsa edhe ata qė besuan mė vonė, e qė u shpėrngulėn dhe luftuan sė bashku me ju, janė tė njejtė me ju (nė tė drejta). E, (sipas dispozitave), farefisi ka mė pėrparėsi ndaj njėri-tjetrit (se sa ensarėt e muhaxhirinėt). All-llahu di nė hollėsi pėr ēdo send.
 
 
ReadTheQuran.org