Translations Suras
SHQIP

11 - Hud

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Elif, Lamė, Ra, (ky ėshtė) Libėr, ajetet e tė cilit janė radhitur (nė mėnyrė tė pėrsosur, njėkohėsisht) edhe shkoqitur nga i Dijshmi i tė gjitha ēėshtjeve nė hollėsi.
 
2Qė te mos adhuroni tjetėr pėrveē All-llahut. Unė jam (dėrguar) nga Ai qortues e pėrgėzues pėr ju.
 
3E tė kėrkoni falje Zotit tuaj dhe pendohuni (kthehuni) te Ai, se Ai do tė ju mundėsojė pėrjetime tė mira (nė kėtė jetė) deri nė njė afat (tė caktuar) dhe ēdo punėmiri i jep shpėrblimin e merituar. nė qoftė se refuzojnė (tė kėrkojnė falje), unė pra kam frikė pėr ju, dėnimin e ditės sė madhe.
 
4Se kthimi i juaj ėshtė vetėm te All-llahu, Ai ka fuqi pėr ēdo send.
 
5Ja, ata mbėshtjellojnė (armiqėsinė nė) gjoksat e tyre qė ta fshehin nga Ai, po ta dini se edhe kur mbulohen me petkat e tyre, Ai e di se ēka fshehin dhe ēka shfaqin. S’ka dyshim se Ai e di shumė mirė ēka mbajnė zemrat (qėllimet) e tyre.
 
6Nuk ka anjė gjallesė nė tokė qė All-llahu tė mos ia ketė garantuar furnizimin e saj, Ai e di vendbanimin dhe vendstrehimin e saj (pas vdekjes). Tė gjitha (kėto) janė nė librin e njohur (Levhi Mahfudhė).
 
7Ai ėshtė i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė dite (fazave), e Arshi (Froni) i Tij kishte qenė (mė parė) mbi ujė, qė t’ju sprovojė, se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Nėse ti u thua: “Ju do tė ringjalleni pas vdekjes!” Ata qė nuk besuan thonė: “Kjo (ēka na thua) nuk ėshtė tjetėr vetėn se magji e hapur.
 
8Nėse Ne e vonojmė ndėshkimin pėr njė kohė tė shkurtėr kundėr tyre, ata thonė: “ēka po e pengon atė?” Le tė dijnė se ditėn kur t’u vijė, ai nuk zbrapėt prej tyre, ata do t’i rrethojė ai (dėnimi) me tė cilin talleshin.
 
9Po nėse Ne ia japim njeriut ndonjė begati nga ana jonė, e pastaj e tėrheqim atė prej tij, ai do tė jetė i dėshpruar dhe pėrbuzės.
 
10E nėse pas tė keqes qė e pat goditur atė, Ne dhurojmė tė mira, ai do thotė: “Kaluan tė kėqiat prej meje!” Vėrtet, ai ėshtė shfrenuar dhe mendjemadh.
 
11Pėrveē atyre, tė cilėt kishin durim dhe bėnin vepra tė mira, tė tillėt kanė falje (tė gabimeve) dhe shpėrblim tė madh.
 
12A mos (shpresojnė idhujtarėt se) do tė lėshė nga ajo qė t’u shpall ty (ngase u vjen rėndė ta dėgjojnė), dhe tė shtėngon zemrėn tėnde ajo (komunikimi i shpalljes), pėr shkak se ata do tė thonė: “Pse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) ndonjė pasuri, ose pėrse tė mos i ketė ardhur bashkė me tė ndonjė engjėll?” Ti je vetėm qortues, e All-llahu pėr kujdeset prėr ēdo send.
 
13Apo, pse ata thonė: “Ai (Muhammedi) e trilloi atė (Kur’anin)”. Thuaj: “Formuloni pra, dhjetė kaptina si ai (Kur’ani) ashtu tė trilluara (siē thoni ju) dhe thirrni, pos All-llahit, po qe se jeni tė drejtė (ēka thoni), kė tė mundeni pėr ndihmė!”
 
14E nėse nuk pėrgjigjen juve, atėherė pra ta keni tė qartė se ai (Kur’ani), ėshtė i zbritur me dijen e All-llahut dhe se nuk ka zot pos Tij. A jeni pra myslimanė?”
 
15Kush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do t’u plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė, dhe atyre nė tė, dhe atyre nuk do t’u mungojė gjė.
 
16Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket vetėm Xhehennemi. Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar.
 
17A ai qė ėshtė (i mbėshtetur) nė argument nga Zoti i tij dhe atė e pėrforcon dėshmia nga Ai, e para tij (Kur’anit) ishte (dėshmitar) libri i Musait (Terati) qė ishte udhėrrėfyes e mėshirė - (ėshtė i njejtė me atė qė ka pėr qėllim vetėm kėtė jetė)? Tė tillėt (qė janė nė rrugė tė drejtė) e besojnė (Kur’anin). E kush prej tyre grupeve refuzuan atė, vendi i tij ėshtė zjarri. E ti (Muhammed) mos kij dyshim nė te, ai ėshtė e vėrtetė nga Zoti uyt, nė tė s’ka dyshim, por shumica e njerėzve nuk e besojnė.
 
18E kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon pėr All-llahun? Tė tillėt paraqiten para Zotit tė tyre, e dėshmitarėt thonė: “Kėta ishin tė cilėt gėnjyen ndaj Zotit tė tyre, pra mallkimi i All-llahut qoftė kundėr mizorėve!”
 
19Tė cilėt pengojnė nga rruga e All-llahut dhe pėrpiqen atė ta shtrembėrojnė, mu ata janė qė nnuk e besojnė botėn tjetėr.
 
20Ata nuk ishin tė paprekshėm nė tokė (prej dėnimit tė Zotit), dhe ata nuk kishin mbrojtės pos All-llahut. Atyre u shumėfishohet dėnimi, sepse ata nuk ishin qė mund tė dėgjonin dhe as nuk shikonin.
 
21Ata mashtruan vetveten dhe humben prej tyre ata (idhujt) qė i patėn trilluar.
 
22Ėshtė e vėrtetė se ata nė botėn tjetėr janė mė tė humburit.
 
23Ata qė nuk besuan dhe bėnė vepra tė mira dhe u pėrulėn ndaj Zotit tė tyre, ata janė banues tė Xhennetit, nė tė janė pėrgjithmonė.
 
24Shembulli i gjendjes sė kėtyre ėshtė (i atyre qė nuk besuan) si ai i verbėri dhe i shurdhėti dhe (i atyre qė besuan) si ai qė sheh dhe dėgjon. A janė nė pozitė tė barabartė? A nuk pėrkujtoheni?!
 
25Ne patėm dėrguar edhe Nuhun te populli i vet (me porosi tė njejtė si Muhammedin qė t’u thotė): Unė ju tėrheq vėrejtjenn haptazi.
 
26Qė tė mos adhuroni tjetėr kė pos All-llahut, sepse unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė ditėm e pikėllueshme.
 
27Paria qė nuk besoi nga populli i tij tha: “Ne nuk tė shohim ndryshe vetėm si njeri, sikurse edhe ne, ne nuk po se tė pasojė kush, pėrveē atyre qė janė mė tė poshtėrit e mė mendjelehtit nga mesi ynė dhe ne nuk shohim se ju keni ndonjė vlerė mbi ne, pėrkundraz, ne ju konsiderojmė gėnjeshtar!”
 
28(Nuhu) Tha: “O populli im, mė thuani nėse unė jam i mbėshtetur nė argument tė qartė nga Zoti im dhe Ai mė dha mėshirė nga ana e Tij, e juve u janė fshehur ato (argumentet ngase jeni dhėmė pas kėsaj jete), a mos do t’ju detyrojmė pėr to (pranimin e tyre), kur ju jeni urrejtės tė tyre!
 
29O populli im, unė pėr kėtė nuk kėrkoj prej jush ndonjė pasuri, shpėrblimi im ėshtė vetėm te All-llahu. Dhe unė kurrsesi nuk i largoj ata qė besuan, ata janė afėr Zotit tė tyre; por unė ju shoh si popull qė nuk dini e nuk kuptoni.
 
30O populli im, a nuk po mendoni se nėse unė i pėrze ata , kush do tė mund tė mė mbrojė mua nga All-llahu (dėnimi i Tij)?
 
31Unė nuk u them juve se te unė janė depot e All-llahut, as nuk u them se unė e di tė fshehtėn, as nuk u them se unė jam engjėll, as nuk u them atyre qė sytė tuaj i nėnēmojnė, se All-llahu nuk u dhuroi atyre tė mira. All-llahu e di mė sė miri se ēka nė shpirtrat e tyre, pse atėherė unė konsiderohem zullumqar.
 
32Ata thanė: “O Nuh, ti polemizove me ne dhe e zgjate polemikėn tonė. Urdhėro, e nėse flet tė vėrtetėn, sillnie pra, tė na godasė ajo me ēka na kėrcėnohesh!”
 
33Ai tha: “Atė ju sjell vetėm allahu, po qe se dėshiron, e ju nuk mund ta pengoni!”
 
34Nėse pėrpiqem t’ju kėshilloj, po qe se All-llahu don t’ju humb, kėshilla ime nuk bėn dobi. Ai ėshtė Zoti juaj dhe vetėm te Ai do tė ktheheni.
 
35A mos po thonė se ai e trilloi atė? Thuaj: “Nėse unė kam trilluar, atėherė ai ėshtė mėkati im, e unė jam larg nga krimet tuaja”.
 
36E, Nuhut i qe shpallur: “Nuk do tė besojė mė askush nga populli yt, pėrveē atyre qė kanė besuar (deri mė tash), pra mos u brengos pėr ata qė punojnė ata”.
 
37E, mbaroje anijen nėn mbikėqyrjen tonė dhe me mėsimin tonė, e mos m’u drejto Mua pėr ata qė bėnė zullum, ata gjithqysh janė tė pėrmbytur.
 
38Dhe ai ndėrtonte anijen e paria e popullit tė tij, saherė qė kalonte pranė tij pėrqeshej me tė. Ai u thoshte: “Nėse talleni me ne, edhe ne do tė tallemi me ju, ashtu siē po talleni ju!”
 
39Dhe mė vonė do tė kuptoni se cili do tė pėsojė dėnimin e turpshėm dhe mbi tė cilin do tė jetė dėnim i pėrjetėshėm.
 
40E kur erdhi urdhėri ynė (i caktuar pėr ndėshkim) dhe gufoi (uji) prej furrės (vend ku piqet buka), Ne i thamė: “Ngarko nė tė ēdo krijesėė nga njė ēift edhe familjen tėnde, pėrveē pėr kė ėshtė marrė vendim i hershėm kundėr tij, e (ngarkoje) edhe kush ka besuar, po pėrveē njė pakice nuk i kishin besuar atij.
 
41Dhe ai tha: “Hipni nė rė, me emrin e All-llahut ajo lundron dhe ndalet. Vėrtet, Zoti ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
 
42Ajo lundron me ta nėpėr valė si, e Nuhu e thirri djjalin e vet, qė ishtė nė njė vend tė ndarė: “O djali im, hip nashkė me ne, e mos u bė me mohuesit!”
 
43Ai (djali) tha: “Unė do tė ngjitėm nė njė kodėr qė do tė mė mbrojė nga uji (vėrshimi)!” Tha: nuk ka sot mbrojtės prej dėnimit tė All-llahut, pos atė qė Ai e ka mėshiruar!” Vala hyri mes tyre tė dyve, e ai (djali u mbyt nė ujė.
 
44E iu pat thėnė: “Oj tokė, pėrbije ujin tėnd, dhe o qiell, ndėrpreje (shiun), uji u tėrhoq, urdhėri u zbatua dhe ajo (anija) undal nė (kodrėn) Xhudij, e u tha: “I shkatėrruar qoftė populli mizor!”
 
45Nuhu e luti Zotin e vet, duke thėnė: “O, Zoti im, djali im ėshtė i familjes sime, e premtimi Yt ėshtė isaktė, ndėrsa Ti je mė idrejti i tė drejtėve!”
 
46(Zoti) Tha: “O Nuh, ai (djali) nuk ishte nga familja jote (pėr tė cilėn tė premtova se do t’i shpėtojė), ai ishte punėkeq, e ti mos mė kėrko Mua atė qė nuk e di, Unė tė kėshilloj qė tė mos bėhesh nga injorantėt!”
 
47(Nuhu) Tha: “Zoti im, unė mbėshtetem nė mbrojtjen Tėnde qė tė (mos) kėrkoj prej Teje atė pėr ēka nuk kam njohuri, e nė qoftė se nuk mė fal mua dhe nuk mė mėshiron Ti, do tė jam i humbur!”
 
48Iu pat thėnė: “O Nuh, zbarko qofsh ishpėtuar nga ana Jonė, me begati pėr tu. Enjė popull (tjetėr) do t’i mundėsojmė pėrjetime, e pastaj do t’i godasė dėnim i dhembshėm nga ana Jonė.
 
49Kėto janė disa rrėfimet e panjohura (pr ty), qė po t’i shpallim ty, e qė para kėtij (Kur’anit) nuk i ke ditur as ti as populli yt. Pra tė jeshh i durueshėm se pėrfundimi (i lavdishėm) ėshtė pėr tė devotshmit.
 
50Edhe te (populli) Adi (dėrguam) nga mesi tyre Hudin qė tha: “O populli im, ju nuk keni zot tjetėr pos Tij, ju vetėm po hutoheni me trillime.
 
51O populli im, unė pėr kėtė nuk kėrkoj prej jush ndonjė shpėrblim. Shpėrblimi im ėshtė vetėm prej Atij qė mė krijoi. A nuk po kuptoni.
 
52O populli im, kėrkoni falje prej Zotit tuaj dhe ktheniu Atij, Ai ju lėshon shi me bollėk, dhe fuqisė suaj i shton fuqi, e mos refuzoni tė bėheni e tė bėheni mėkatarė!”
 
53Ata thanė: “O Hud, ti nuk na solle ndonjė argument, e ne nuk i brakisim zotat tanė pėr fjalėn tėnde dhe ne nuk tė besojmė ty”.
 
54Ne nuk themi tjetėr vetėm se dikush prej zotave tanė tė ka goditur me ēmendje! Ai tha: “Unė dėshmitar e kam All-llahun, e ju dėshmoni se unė jam larg nga ajo ēka ju i shoqėroni.
 
55(larg adhurimit) Pos Tij. Ju pra, tė gjithė pėrpiquni kundėr meje e mos mė jepni afat.
 
56Unė iu kam mbėshtetur Allaut, Zotit tuaj, pse Ai nuk ka asnjė nga gjallesat, e qė Ai tė mos e ketė nėn sundim, vėrtet Zoti im ėshtė i drejtė.
 
57Nėse kundėrshtoni, unė ju kumtova atė me tėcilėn jamė dėrguar te ju. Zoti im do t’ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr, Atij nuk mund t’i bėni kurrėfarė dėmi. Vėrėtet, Zoti im ėshtė pėrcjellės i ēdo sendi”.
 
58E kur arriti vendimi Ynė (pėr dėnim), Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Hudin, e bashkė me tė edhe ata qė kishin besuar. I shpėtuam prej dėnimit tė rėndė.
 
59E ato ishin (gjurmė tė gėnjeshtrave tė fisit) Ad-ėt, qė mohuan argumentet e Zotit tėtyre, kundėrshtuan tė dėrguarin r Tij, shkuan pas urdhėrit tė ēdo kryelarti kundėrshtar.
 
60Ata u prcollėn me mallkim si nė kėtė botė, ashtu edhe nė ditėn e gjykimit. Le tė dihet, Adėt mohuan Zotin e tyre. Qoftė i shkatėrruar Adi, populli i Hudit!
 
61Edhe te (populli) Themud e patėm njėrin prej tyre, Salihun, e ai u tha: “O populli im, adhuronie All-llahun, ju nuk keni zot tjetėr pos Tij, Ai sė pari ju krijoi nga dheu dhe ju bėri banues tė tij, andaj kėrkoni falje prej Tij, dhe shprehni pendim te Ai. S’ka dyshim, Zoti im ėshtė afėr (me mėshirė), Ai pėrgjigjet (lutjeve)”!
 
62Ata thanė: “O Salih, ti ishe shpresė jona para kėsaj. Si mund tė na ndalosh tė adhurojmė atė qė adhuruan prindėrit tanė? Vėrtet, ne jemi shumė tė dyshimtė e nė dilemė nė atė qė na thėrret ti!”
 
63“O populli im, mė tregoni ju, nėse unė jam (i bazuar) nė argument (tė qartė) nga Zoti im,dhe Ai tė mė ketė dhėnė mua mėshirė (gradėn pejgamber) nga ana e Tij, kush do tė mė mbrojė mua nga All-llahu, nėse unė kundėrshtoj Atė? Ju nuk mė shtoni tjetėr vetėm humbje.
 
64O populli im, kjo ėshtė devja e All-llahut, pėr ju ėshtė njė argument. Lėnie pra, tė ushqehet nė tokėn e All-llahut e mos e prekni me ndonjė tė keqe e tė ju godas menjėherė dėnimi!”
 
65E megjithatė, ata e therrėn atė, e ai (Salihu) ju tha: “Pėrjetoni nė vendin tuaj tri ditė, ky ėshtė caktim jo i rrejshėm!”
 
66E kur erdhi vendimi Ynė (pėr dėnim), Ne e shpėtuam Salihun nga poshtėrimi i asaj dite, e bashkė me tė, edhe ata qė besuan. Zoti yt ėshtė ai i fuqishmi, ngadhėnjyesi.
 
67Ndėrsa ata qė bėnė zullum, i kapi (nė ditėn e katėrt) krisma dhe gėdhinė kufoma (tė ngrira) nė vendin e tyre.
 
68(gėdhinė) Sikur tė mos kishin qenė fare nė tė. Kuptonie pra, (populli ) Themud e mohoi Zotin e vet. Mallkimi qoftė kundėr Themudit!
 
69Edhe Ibrahimit i patėn ardhur tė dėrguarit (engjėjt) tanė me myzhde dhe i thanė: “Selam”. Ai u pėrgjegj: “Gjithnjė paēi selam” dhe nuk vonoi t’ju sjellė njė viē tė pjekur (tė fėrguar nė gurė).
 
70Kur pa se duart e tyre nuk shtrihen kah ai (viē), iu dukėn tė pazakonshme dhe ndjeu prej tyre njėfarė frike. Ata i thanė: “Mos u frikėso, ne jemi tė dėrguar tė populli i Lutit”.
 
71E gruaja (Sare) e tij (Ibrahimit) rrinte nė kėmbė dhe qeshi, e Ne e pėrgėzuam atė me Is-hakun, e pas Is-hakut Jakubin.
 
72Ajo tha: “E mjera unė, si do tė lindė unė kr jam e vjetėruar, kurse ky burri im ėshtė i shtyer mė moshė, vėrtet kjo ėshtė gjė e ēuditshme.
 
73Ata i thanė: “Si, mos po ēuditesh me caktimin e Zotit?” Mėshira e All-llahut dhe bekimi i Tij qoftė me ju o familje e shtėpisė (sė Ibrahimit)! Vėrtet, Ai ėshtė meritues pėr falėnderim ėshtė bamirės i madh.
 
74Pasi qė Ibrahimit i kaloi frika dhe i erdhi myzhdeja, ai nisi dialog me tė dėrguarit tanė rreth popullit tė Lutit. .
 
75Vėrtet, Ibrahimi ishte shumė i butė, shumė i dhembshėm dhe i kthyeshėm.
 
76(engjėjt i thanė) O Ibrahim lėre kėtė (dialog), urdhėri i Zotit tėnd tashmė ka zbritur, s’ka tjetėr, ata do tė pėrjetojnė dėnim tė pashmangshėm.
 
77E kur tė dėrguarit tanė i erdhėn Lutit, ai u keqėsua pėr ta dhe u ngushtua rėndė me ardhjen e tyre e tha: “Kjo ėshtė ditė e vėshtirė!”
 
78Dhe populli i tij, ė mė parė bėnin punė tė turpshme, erdhi me ngtite ai (te Luti), e ai tha: “O populli im, qe kėto bijat e mia (gratė e atij vendi), janė mė tė pastra pėr ju kinie frikė pra All-llahun e mos mė turpėroni me mysafirėt e mi, a nuk ka ndėr ju ndonjė njeri tė menēur (e tė ju ndalojė nga e keqja)?”
 
79Ata thanė: “Po ti e ke tė ditur se ne, nuk kurrfarė lakmie nė bijat tua, ti e di me siguri se ēka dėshirojmė ne!”
 
80Ai tha: “Ah, sikur tė kisha fuqi kundėr jush (t’ju zbrapsė), ose tė kisha mbėshtetje nė ndonjė pėrkrahje (tė fisit) tė fortė!” (do t’i mbroja mysafirėt e mij).
 
81(engjėjt) Thanė: “O Lut, ne jemi tė dėrguarit e Zotit tėnd, ata (populli yt) nuk kanė pėr t’u afruar te ti, e ti kah fundi i natės udhėto me familjen tėnde dhe askushrej jush tė mos vėshtrojė mbrapa (familha do tė shpėtojė), pos gruas sate, ajo do tė jetė e goditur me ēka do tė goditen edhe ata. Afati i tyre ėshtė mėngjesi, a nuk ėshtė mėngjesi afėr?
 
82Kur erdhi urdhėri nė, Ne pėrmbysėm tė gjitha ato (fshatrat e tyre) duke kthyer ēdo gjė nga lart poshtė, dhe mbi ta reshėm gurė tė fortė pa ia nda.
 
83(gurė) Tė shėnuar te Zoti yt. Ai (vend) nuk ėshtė larg zullumqarėve (idhujtarėve kurejshitė).
 
84Edhe Medjenit (i dėrguam) vėllain e tyre Shuajbin qė ju tha: “O popull im, adhuronie All-llahun, ju nuk keni Zot tjetėr pos Tij, mos matni as mos peshoni mangut, unė po shoh se jeni nė gjendje tė mirė jetėsore, pra unė po frikėsohem pėr ju nga dėnimi qė do t’ju pėrfshijė njė ditė!”
 
85O populli im, veproni drejtė gjatė matjes dhe peshimit, e mos dėmtoni njerėzit nė asgjė dhe mos shkaktoni rrėmujė nė tokė!”
 
86Atė pjesė qė ju lejoi All-llahu ėshtė shumė mė e mirė pėr ju, nėse jeni besimtarė, e unė nuk jamė rojė juaj!”
 
87Ata thanė: “O shuajb, a namazi yt po tė thotė tė na urdhėrosh qė ta braktisim atė qė adhuruan prindėrit tanė, ose )po tė urdhėron) pėr tė punuar nė pasurinė tonė ashtu si tė dėshirojmė? Vėrtet, ti qenke i butė e i menēur”. (Kjo ishte tallje e tyre).
 
88“O popull im, mė thuani pra, nėse unė kam argumente tė sigurta nga Zoti im dhe nga ana e Tij, Ai mė furnizoi mua me tė mira (si mund tė mos ju udhėzoj nė rrugė tė drejtė?) Unė nuk dua t’ju kundėrshtoj (duke punuar) pėr atė nga e cila po ju ndaloj, unė nuk dua tjetėr vetėm tė pėrmirėsoj aq sa mundem, por kėtė mund ta arrij vetėm me ndihmėn e All-llahut, vetėm Atij iu kam mbėshtetur dhe vetėm te Ai jam i drejtuar!”
 
89O populli im, kundėrshtimi ndaj meje tė mos u shpie (nė mosbesim) qė tė ju gjejė ajo qė e gjeti popullin e Nuhut, populin e Hudit ose popullin e Salihut. E populli i Lutit nuk ėshtė larg prej jush.
 
90Kėrkoni falje zotit tuaj she sinqerisht pendohuni ndaj Tij. Vėrtet, Zoti im ėshtė mėshirues, shumė i dashur.
 
91Ata thanė: O Shuajb, ne nuk po e kuptojmė shumicėn nga ajo qė thua dhe ne tė konsiderojmė ty tė dobėt nė mesin tonė, dhe sikur tė mos ishte ai grupi yt, ne do tė gurėzonin ty, ngase ti nuk je i ēmuar ndėr ne”.
 
92Ai tha: “O populli im, a ėshtė mė i ēmuar te ju farefisi im se All-llahu, qė e keni hedhur Atė pas shpine? Nuk ka dyshim, Zoti im i di tė gjitha ato qė veproni”.
 
93O populli im, veproni sa tė mundeni, unė veproj, e mė vonė do ta kuptoni se kush do tė pėsojė atė dėnim qė e poshtėron dhe kush ėshtė ai rrenacak. Pritni se edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur.
 
94E kur erdhi urdhėri Ynė, Ne me mėshirėn tonė e shpėtuam Shuajbin dhe bashkė me tė edhe ata qė besuan, ndėrsa zullumqarėt i kapi britma e tmerri, duke gėdhirė nė vendin e tyre kufoma tė gjunjėzuara.
 
95(gėdhinė) Si tė mos kishin ekzistuar fare aty. Qoftė i shkatėrruar Medjeni sikurse ishte shkatėrruar Themudi!
 
96Ne e patėm dėrguar Musain me dispozitat tona dhe me mrekulli konkrete,
 
97Te faraoni dhe rrethi i tij, e ata iu bindėn urdhėrit tė faraonit, po urdhėri i faraonit nuk ishte menēuri.
 
98Nė ditėn e kijametit ai (faraoni) i prinė popullit tė vet dhe i fut nė zjarr. Sa i shėmtuar ėshtė ai vend i ofruar.
 
99Edhe nė kėtė botė ata i pėrcolli mallkimi, e edhe nė ditėne kijametit. Sa e keqe ėshtė ajo dhuratė e dhuruar.
 
100Kėto janė disa nga lajmet e vendeve qė po t’i rrėfejmė ty; disa prej tyre ekzistojnė ende, e disa janė shkatėrruar.
 
101Ne nuk u bėmė padrejtė atyre, por ata vetvetes i bėnė padrejtė. E kur erdhi urdhėri i Zotit tėnd, atyre nuk u ndihmuan asgjė zotat e tyre, tė cilėve luteshin pos All-llahut, dhe nuk fituan tjetėr pos shkatėrrim.
 
102Ja, kėshtu ėshtė ndėshkimi i Zotit tėnd, kur dėnon vendet qė janė zullumqare. Vėrtet, ndėshkimi i Tij ėshtė i dhėmbshėme i ashpėr.
 
103Nė kėto (rrėfime) me tė vėrtetė ka njė pėrvojė pėr atė qė i frikėsohet dėnimit tė botės tjetėr. Ajo ėshtė ditė e tubimit tė njerėzve dhe ajo ėshtė ditė dėshmuese.
 
104Dhe atė (ditė) nuk e shtyejmė vetėm deri nė njė afat qė ėshtė i caktuar.
 
105E kur tė vijė ajo ditė, askush nuk do tė fasė, pos me lejen e Tij, e prej tyre (tė tubuarėve), ka fatzi dhe fatbardhė.
 
106e pėr sa u pėrket atyre fatkėqinjve, ata janė nė zjarr, aty ata kanė dihatje e kėrhamzė tė vėshtirė (nė frymėmarrje).
 
107Aty janė pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveē atė ēka do Zoti yt, vėrtet Zoti yt punon ēka dėshiron.
 
108E pėr sa u pėrket atyre fatmirėve,ata jan nė Xhennet pėrgjithmonė sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveēatė ēka do Zoti yt (All-llahu ju dhuron) shpėrblim tė pakėputur.
 
109Pėr adhurimin qė bėjnė kėta (idhujtarėt), ti mos kij dyshim (se ėshtė i kotė). Nuk adhurojnė tjetėr vetėm si adhuronin mė parė prindėrit e tyre, e Ne do t’u japim pjesėn e tyre pa mangėsi.
 
110Ne edhe Musait i patėm dhėnė librin, e u bė pėrēarje rreth tij, e sikur tė mos ishte vendim i Zotit tėnd i pėrcaktuar mė heret, me siguri do tė kryhej (dėnimi kundėr tyre). Vėrtet, ata (populli yt) kanė shprehur dyshim rreth tij.
 
111S’ka tjetėr, vetėm se secilit prej tyre, Zoti yt do t’u pėrmbushė veprat e tyre, se Ai ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė veprojnė.
 
112Ti (Muhammed) pėrqėndrohu vendosmėrisht ashtu si je i urdhėruar, e bashkė me ty edhe ata qė u penduan (prej idhujtarisė), e mos tejkaloni (kufijtė e caktuar), se mė tė vėrtetė Ai ėshtė shikues i asaj qė veproni.
 
113Dhe mos anoni kah ata qė bėnė zullum, e pėr atė shkak t’ju kapė zjarri, sepse pėrveē All-llahut nuk keni mbrojtės, e mbeteni tė pa ndihmuar.
 
114Dhe fale namazin nė dy skajet e ditės, e edhe nė orėt e aėrta (me ditėn) tė natės. S’ka dyshim se vepra e mira i shlyejnė ato tė kėqiat. Kjo ėshtė njė kėshillė pėr ata qė pranojnė kėshillat.
 
115Dhe ti, jij i durueshėm, se All-llahu nuk ua humb shprblimin bėmirėsve.
 
116E pėrse tė mos ketė pasur nga breznitė qė ishin para jush, tė zotėt e mendjes e tė nderit qė tė ndalonin ērregullimin e kaosin nė tokė, pėrveē njė pakice, tė cilėt i shpėtuam (ngase frenuan nga tė kėqiat), e ata qė ishin mizorė u dhanė pas kėnaqėsive si tė shfrenar, duke vazhduar tė jenė mėkatarė.
 
117E Zoti yt nuk ėshtė qė tė shkatėrrojė mizorisht vendet, nėse banorėt e tyre janė punėmirė.
 
118Sikur tė dėshironte Zoti yt, do t’i bėnte njerėzit tė njė feje (por nuk dėshiroi, ai e di pse). Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime (mes vete),
 
119Pėrveē atij qė mėshiroi zoti yt. Po pėr kėtė edhe i krijoi ata. Fjala e Zotit tėnd: “Gjithsesi do ta bush Xhehennemin me tė gjithė exhinėt dhe njerėzit”, ka marrė fund (ėshtė plotėsuar).
 
120Tė gjitha kėto qė t’i rrėfyem ty nga lajmet e pejgamberėve, janė qė tė forcojnė zemrėn tėnde, dhe nė to ka ardhur e vėrteta e kėshilla, si dhe pėrkujtime pėr besimtarėt.
 
121E atyre qė nuk besojnė thuaju: “Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke vepruar”.
 
122Ju pritni (ē’do tė na gjejė neve), edhe ne jemi duke pritur (se ē’do t’ju gjejė juve).
 
123Vetėm All-llahut i takon dija pėr fshehtėsitė e qiejve dhe tė tokės, ēdo ēėshtje i kthehet (nė kompetencė) vetėm atij, pra adhuroje Atė, mbėshtetu te Ai, se Zoti yt, nuk ėshtė i panjohur pėr atė qė veproni.
 
 
ReadTheQuran.org