Translations Suras
SHQIP

27 - Neml

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Ta, Sinė. Kėto janė ajete tė Kur’anit dhe tė librit tė kuptueshėm.
 
2Janė udhėrrefyes dhe myzhde pėr besimtarėt.
 
3Qė falin namazin dhe e japin zeqatin dhe mu ata janė tė bindur ndaj botės tjetėr.
 
4E atyre qė nuk bsojnė botėn e ardhme, Ne ua kemi hijeshuar veprat ndaj dhe ata bredhin.
 
5Tė tillėt janė ata qė u takon dėnimi mė i rėndė dhe mu ata do tė jenė mė tė dėshpruarit nė botėn tjetėr.
 
6E s’ka dyshim se ti (Muhammed) e pranon Kur’anin nga i Urti, i Dijshmi.
 
7(Pėrkujto) Kur Musai i tha familjessė vet: “Unė e pash njė zjarr,e nga ai do t’ju sjellė ndonjė lajm ose do t’ju sjell njė urė tė ndezur qė tė ngroheni.
 
8E kur arriti te ai u thirr: “I bekuar ėshtė ai pranė zjarrit dhe ata pėrreth tij. I veēuar nė madhėri ėshtė All-llahu, Zot i botėve!
 
9O Musa, nė tė vėrtetė, Unė jam All-llahu, i plofuqishmi, i urti.
 
10E ti, hidhe shkopin tėnd! E kur e pa atė qė lėvizte si tė ishte gjarpėr, ai (nga frika) ktheu prapa duke mos patur kjdes. ( I thamė) O Musa! Mos u frikės se pranė meje tė dėrguarit nuk frikėsohen!
 
11Pėrpos kush (nuk ėshtė i dėrguar) bėn mėkat (ai frikėsohet) e qė tė keqen e zėvendėson me tė mirėn, atėherė s’ka dyshim se Unė jam ė fali shumė dhe jam mėshirues.
 
12Fute dorėn tėnde nė xhepin tėnd, e ajo do tė dalė e bardhė pa kurrfarė tė keqe, e kėto janė ndėr nėntė argument pėr tė (vajtur) faraon dhe populli i tij, se me tė vėrtetė ata jaė popull i prishur.
 
13E kur u erdhėn argumentet Tona tė qarta, ata thanė: “Kjo pa dyshim ėshtė magji!”
 
14Dhe, edhe pse bindshėm tė besueshėm nė to (se shin nga Zoti), i mohuan nė mėnyrė tė padrejtė e me mendjmadhėsi, pra shikoje se ēfarė ishte fundi i shkatėrrimtarėve.
 
15Ne i patėm dhėnė Davudit dhe Sulejmanit dituri, e ata tė d thanė: “I falėnderohemi vetėm All-llahut qė na dalloi (me tė mira) mbi shumė robėr tė Tij besimtarė”.
 
16E Sulejmani e trashėgoi Davudin dhe tha: “O njerėz, ne kuptojmė gjuhėn e shpendėve e na shtė dhuruar nga gjithēka, e, vėrtet ky ėshtė shpėrblim i qartė”.
 
17E Sulejmanit ishte tubuar ushtria e vet qė pėrbėhej nga exhinėt, nga njerėzit dhe nga shpendėt dhe ata mbanin rendin.
 
18Deri atėherė kur ariitėn mbi luginėn e buburrecave, njė buburrėc tha: “O ju buburreca, hyni nė vendet tuaja qė tė mos u coptojė Sulejmani dhe ushtria e tij duke mos ju vėrejtur”.
 
19E ai (Sulejmani) buzėqeshi i gėzuar prej fjalės sė tij dhe tha: “Zoti im, mė mudnėso qė tė falėnderoj tė mirat Tuaja qė m’i dhurove mua dhe prindėrve tė mi dhe ėq tė bėj vepra tė mira qė Ti i pėlqen, e me mėshirėn tėnde mė shtie nė mesin e robėrve Tuaj tė mirė!”
 
20Dhe vėshtroi shpendėt e tha: “ē’ėshtė kjo qė nuk e shoh pupėzėn? Jo, ajo nuk qenka kėtu!”
 
21Unė do tė dėnoj atė mė njė dėnim tė ashpėr ose do ta therrė ose ka pėr tė mė sjellė ndonjė argument tė fortė (si arsyetim).
 
22Ajo nuk zgjati shumė e tha: “Unė kuptova atė qė ti nuk je i njohur dhe tė erdha nga Sebei me njė lajm tė sigurt”.
 
23Nė tė vėrtetė unė gjeta njė grua qė po i sundonte ata (Popullin e Sebe-it) dhe asaj i ishte dhėnė ēdo send, e ajo kishte njė fron tė madh.
 
24Madje takova atė dhe popullin e saj se adhurojnė diellin e jo All-llahun, po djalli ua kishte hijeshuar atė veprim tė tyre dhe i kishte shmangur rrugės sė drejtė, andaj ata nuk gjejnė udhėzim.
 
25(i kishte shmangur) Pėr tė mos adhuruar All-llahun qė nxjerr nė shesh (e di) tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, dhe qė e di atė qė fshehni dhe atė qė publikoni.
 
26All-llahu ėshtė njė, nuk ka Zot tjetėr pos Tij, Zot i Arshit tė madh.
 
27Ai (Sulejmani) tha: “Do tė shohim se a e thua tė vėrtetėn apo je nga gėnjeshtarėt!”
 
28Shko me kėtė letrėn time e hidhjau atyre, largohu (pak) nga ata dhe pėrgjo se ēka bisedojnė!”
 
29Ajo (gruaja - Belkisa) tha: “O ju pari, mua mė ka arritur njė letėr madhėshtore!”
 
30(e lexova) Kjo ėshtė prej Sulejmanit (mandej e hapi, kur qe, nė tė) “Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!” (Bismil-lahir-Rahmanir-Rrahim!)
 
31(nė vazhdim shkruan) “Tė mos u mbani nė tė madh kundėr meje, po tė vini tė dorėzuar (edhe besimtarė)!”
 
32Ajo tha: “O ju pari, mė sugjeroni nė kėtė ēėshtje timėn se unė nuk do tė vendosi asgjė derisa edhe ju tė jepni pėlqim!”
 
33Ata (paria) i thanė: “Ne jemi tė fuqishėm dhe jemi luftėtarė tė rreptė, por puna qėndron te ti, e ti mendo se ēka do tė na urdhėrosh!”
 
34Ajo tha: “Kur sundusit e pushtojnė ndonjė vend, ata e rrėnojnė atė parinė mė tė zgjedhur tė atij vendi e nėnshtrojnė. . Kėshtu ata veprojnė!”
 
35Po unė do t’u dėrgojė atyre njė dhuratė (tė madhe), e do tė shohė se ēka do tė na sjellin tė dėrguarit (me dhuratė).
 
36E kur i erdhi ajo Sulejmanit, ai tha: “A me pasuri mė ndihmoni mua? E atė qė All-llahu mė ka dhėnė mua ėshtė shumė mė e dobishme nga ajo qė u ka dhėnė juve! Por ju krenoheni me dhuratat tuaja!”
 
37Kthehu te ata (i tha kryesuesit tė tė deleguarėve), se pėr Zotin ne do t’u vvijmė atyre me njė ushtri, sė cilės ata nuk do tė mund t’i bėjnė ballė dhe do t’’i dėbojmė prej aty tė nėnshtruar e tė poshtėruar!
 
38Ai (Sulejmani) tha: O ju pari, cili prej jush do tė mė sjellė fronin e saj, para se tė vijnė ata tė dorėzuar?”
 
39Njėri prej xhinėve tė vrazhdė (Ifriti) tha: “Unė do ta sjellė atė ty, par se tė ngrites nga vendi yt, unė pėr tė km fuqi dhe jam i sigurt!”
 
40E ai i cili kishte dituri nga libri tha: “Unė ta sjell atė ty sa ēel e mshel sytė (kėtij i tha sille)!” E kur e pa atė (fron) tė vendosur pranė tij (Sulejmani) tha: Kjo ėshtė dhuntia e Zotit tim qė tė sprovojė mua se a do ta falėnderoj, apo mos do ta pėrbuz. E kush falenderon, ai falenderon pėr tė mirėn e vet, e kush pėrbuz, Zoti im (s’ka nevojė), ėshtė i pa nevojė e bujar!”
 
41Ai (Sulejmani) tha: “Ndryshojani asaj fronin qė ta provojmė se a po e njeh apo ėshtė nga ata qė nuk dinė ta njohin!”
 
42E kur erdhi ajo, iu tha: “A ėshtė i tillė froni yt?” Ajo tha: “Si tė ishte vetė ai?!” (Sulejmani tha) Neve na ėshtė dhėnė dituria pėrpara saj dhe ne ishim besimtarė para saj.
 
43Pse atė (Belkisėn) e kishte penguar ajo qė adhuronte, pos All-llahut, dhe ishte nga njė popull jobesimtar.
 
44Asaj iu tha: “Hyn nė pallat, e kur mendoi se ėshtė njė ujė i madh dhe i pėrvol kėmbėt”. Ai (Sulejmani) tha: “Ky ėshtė njė pallat i lėmuar prej qelqi! Ajo tha: “Zoti im, unė i kam bėrė krim vetes e tash i dorėzohem (pranoj besimin) All-llahut, Zotit tė gjithėsisė sė bashku me Sulejmanin”.
 
45Ne ia dėrguam Themudit vėllain e tyre (nga gjaku), Salihun (t’u thotė): “Adhuroni All-llahun!” Kur qe, ata du grupe qė kundėrshtoheshin.
 
46Ai (Salihu) tha: “O populli im, pėrse nguteni e kėrkoni tė keqen (dėnimin) para tė mirės, pse tė mos kėrkoni falje All-llahut qė tė mėshiroheni?”
 
47Ata thanė: “Ne parandjejmė fatkeqėsi mė ty dhe me ata qė janė mė ty!” Ai tha: “Ndjellja e fatit tuaj ėshtė te All-llahu, por vetė ju jeni njė popull qė ngatėrroheni!”
 
48E nė qytet ishin nėntė veta qė bėnin shkatėrrime nė tokė, e nuk pėrmirėsonin.
 
49Ata qė thanė: “Betohuni mes vete nė All-llahu, ta mbytni atėdhe familjen e tij natė, e pastaj tė afėrmve tė tij t’u thoni: Ne nuk morėm pjesė nė mbytjen e familjes sė tij, dhe se ne jemi tė drejtė (tė vėrtetė)”
 
50Ata pėrgaditėn njė kurth e Ne ua shpėrblyer kruhtin duke mos e hetuar ata.
 
51Pra, vėshtro se ēfarė ishte pėrfundimi i dredhisė sė tyre. Nė tė vėrtetė, Ne zhdukėm tė gjithė ata dhe popullin e tyre.
 
52e kėto janė shtėpitė e tyre tė mbetura shkret pėr shkak tė mizorisė sė tyre. E ne nuk ka dyshim se nė kėtė (rrėnim) pėr njė popull qė kupton ka argument.
 
53Ne i shpėtuam ata qė besuan dhe qė ishin tė mėtur (duke iu shmangur mėkatit).
 
54(Pėrkujto) Lutin kur ai popullit tė vet i tha: “A bėni atė punė tė shėmtuar qė edhe vetė ju e kuptoni (se ėshtė e keqe)?”
 
55A vėrtet, ju nga epshi kontaktoni me meshkujt, e braktisni gratė tuaja? Ju jeni popull injorantė (xhahil)
 
56Pėrgjegje e popullit tė tij nuk qe tjetėr vetėm se tė thonė: “Pėrzėnie familjen e Lutit nga vendi juaj, sepse ata jamė njerėz qė ruajnė pastėrtinė?”
 
57E Ne e shpėtuam atė dhe familjen e tij, pėrveē gruas sė tij, sė cilės oa caktuam tė mbetet me tė dėnuarit.
 
58E kundėr atyre lėshuam njė shi (me gurė); i shėmtuar ishte ai shi pėr ata tė cilėve iu kishte tėrhequr vėrejtja.
 
59Thuaj (o i dėrguar): “Falėnderimi i qoftė All-llahut, e shpėtimi qoftė ndaj robėrve tė Tij qė Ai i zgjodhi (pejgamberėt)! A mė i mrė (pėr tė besuar) ėshtė All-llahu, apo ata qė ia bėjnė shok?”
 
60Ai krijoi qiejt e tokėn, qė pėr ju lėshoi shi nga qielli, e Ne me tė bėmė tė lulėzojnė kopshte tė bukura, qė pėrju ka qenė e pamundshme t’i bėni tė mbijnė bimėt nė to; Amos ka ndonjė zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ata janė popull qė shtrembėrojnė (tė vėrtetėn).
 
61A ėshtė Ai qė tokėn e bėri vendqėndrim e nėpėr tė rrjedhin lumenj, dhe asaj (tokės) i bėri (male) pėrforcuese, dhe nė mes dy deteve bėri ndarje. A ka pėrveē All-llahu zot tjetėr? Jo, por shumica e tyre nuk e dinė.
 
62A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguėr tė keqen e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni.
 
63Ai qė ju orienton nė errėsirat e tokės e tė detit, dhe Ai qė pranė mėshirės sė Tij (shiut), si myzhde i lėshon erėrat. Vallė, a ka tjetėr zot pos All-llahut? E lartė ėshtė madhėria e Tij nga ēka ia pėrshkruajnė shok.
 
64Ai qė e filloi krijimin (e njeriut) e pastaj e pėrsėriti atė (e ringjall pas vdekjes) dhe Ai ė ju furnizn nga qielli e toka. A mos ka zot tjetėr pos All-llahut? Thuaj: “Silni argmentet tuaja, nėse jeni tė sinqertė!”
 
65Thuaj: “Askush veē All-llahut as nė qiejt, as nė tokė nuk e di tė fshehtėn, as nuk e din se kur ringjallen!”
 
66Por, dijenia e tyre arrihet nė botėn tjetėr (kur tė pėrjetojnė ēka u ėshtė premtuar). Ja, ata dyshojnė pėr kėt (pėr botėn tjetėr), bile janė tė verbėr ndaj saj.
 
67Ndėrsa ata tė cilėt nuk besun thanė: “A pasi tė (vdesim) bėhemi dhe e pluhur ne edhe prindėrit tanė, (a thua) do tė ringjallemi?
 
68Kjo na ėshtė premtuar neve e dhe prindėrve tamė mė pėrpara, por kjo nuk ėshtė gjė tjetėr veēse legjendė e tė parėve!”
 
69Thuaj: “Udhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni se si ishte pėrfndimi i kundėrshtarėve!”
 
70Po ti (Muhammed) mos u trzo pėr ta, e as mos e ngushto veten nga ato dredhi qė bėjnė!
 
71E ata thonė: “Po qe se jeni tė sigurt nė ato ēka flitni,kur do tė realizohet ai premtimi (me dėnim)?”
 
72Ti thuaj: “Tanimė u ėshtė ngjeshur juve njė pjesė e atij premtimi pėr tė cilin po ju ngutet juve!”
 
73S’ka dyshim se Zoti yt ėshtė shumė bėmirės ndaj njerėzve, po shumica e tyre nuk e falėnderojnė .
 
74E ėshtė e sigurt se Zoti yt di ēka fshehin zemrat e tyre dhe ēka shfaqin haptazi.
 
75Nuk ka asgjė tė fshehu nė qiell e as nė tokė, e tėmos jetė e shėnuar nė librin e saktė (dijenin e Zotit).
 
76Vėėrtet, ky Kur’ani u rrėfen beni israilve tė shumtėn e asj qė ata ishin tė pėrēarė.
 
77Dhe pamėdyshje ai ėshtė udhėrrėfyes e mėshirė pėr besimtarėt.
 
78E Zoti yt, vėrtet do tė gjykojė mes tyre me drejtėsinė e Tij, e Ai ėshtė i gjithfuqishmi e dijshmi.
 
79E ti pra, mbėshtetu nė All-llahun se me tė vėrtetė ti je nė tė drejtėn e sigurt.
 
80E ti nuk mund t’i bėsh tė dėgjojnė tė vdekurit, e as nuk mund ta bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė thirrjes, e sidomos kur ata ta thejnė shpinėn.
 
81E as qė mund t’i largosh tė verbėrit nga humbja e tyre (zemrat e verbėra), ti nuk mund ta bėsh tė dėgjojė ndonjė tjetėr, vetėm atė qė i beson argumentet Tona, e ata janė myslimanė.
 
82. E kur kundėr tyre do tė bėhet fjala (e dėnimit) realitet. Ne do t’u nxjerrim njė shtazė nga toka qė do t’u flasė (ose do t’i lėndojė), sepse njerėzit nuk ishin tė bindur nė argumentet Tona.
 
83E ditėn kur do tė tubojmė prej secilit popull grupe nga ata qė kanė mohuar argumentet Tona, ata tė vėrė njėri pas tjetrit, do tė jenė tė penguar.
 
84Deri sa tė arrijnė (nė vendin e llogarisė), Ai u thotė: “A ju i mohuat argumentet e Mia duke mos i menduar dhe formuar dije pėr to? E ēka vepronit ju ashtu (nė dunja)?”
 
85Dhe kundėr tyre zbatohet vendimi (i dėnimit) pėr shkak se bėnė krim dhe ata nuk do tė flasin.
 
86A nuk shohin ata se Ne ua bėmė natėn qė tė pushojnė, kurse ditėn tė ndritshme. Nė kėtė ka argument pėr njė popull qė beson.
 
87(pėrkujto) Ditėn kur i fryhet surit, e tė frikėsohet kush ėshtė nė tokė, pėrpos kė do All-llahu (tė mos frikėsohet) dhe t’i vjnė Atij tė gjithė tė pėrulur.
 
88E, i sheh kodrat e mendon se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin si retė, (kjo ėshtė) mjeshtėri e Allhut qė pėrsosi ēdo send, e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ēka punoni.
 
89Kush ka bėrė vepėr tė morė, ati do t’i takojė (shpėrblim) edhe mė i mirė se ajo dhe ata do tė jenė tė siguruar prej tmerrit tė asaj dite.
 
90E kush do tė paraqitet me punė tė kėqia (me besim tė gabuar, ata do tė hidhen tė pėrmbysur nė fytyrat e tyre nė zjarr, (u thuhet) Ju nuk shpėrbleheni me tjetėr pos me atė qė punuat.
 
91Unė jam urdhėruar tė adhuroj vetėm Zotin e kėtij qyteti, tė cilin Ai e bėri tė shenjtė, se Atij i takon ēdo send, dhe jam urdhėruar tė jemė prej besimtarėve tė sinqertė.
 
92E, edhe ta lexoj Kur’anin, e kush pranon dhėzimin e tij, ai udhėzohet vetėm pėr tė mirėn e vet, e kush ka humbur, ti thuaj: “Unė vetėm tėrheq vėrejtjen”.
 
93Dhe thuaj: “Falėnderoj Allahun, e Ai do t’ua tregojė argumentet e veta dhe do t’i kuptoni ato atėherė (kur nuk u bėn dobi). Zoti yt nuk ėshtė indiferent ndaj asaj qė veproni ju”.
 
 
ReadTheQuran.org