Translations Suras
SHQIP

39 - Zumer

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Shpallja e librit ėshtė prej All-llahut, tė gjithfuqishmit, tė urtit.
 
2Ne ta shpallėm ty librin pėr hir tė sė vėrtetės, andaj ti adhuroje All-llahun duke qenė i sinqertė nė adhurimin e Tij!
 
3Vini re! Adhurim i sinqertė ėshtė vetėm ai pėr All-llahun! Ndėrsa ata qė nė vend tė tij adhurojnė miq tė tjerė (duke thėnė): Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr, vetėm qė tė na afrojnė sa mė afėr All-llahut, s’ka dyshim se All-llahu do tė gjykojė mes tyre pėr atė qė ata ishin nė kundėrshtim. E, ėshtė e vėrtetė se All-llahu nuk udhėzon nė rrugė tė drejtė, atė qė ėshtė rrenės, jobesimtarė.
 
4Sikur tė kishte dashur All-llahu tė ketė fėmijė, do tė zgjidhte atė qė dėshiron nga ēka Ai vetė krijon. I pastėr ėshtė Ai! Ai ėshtė All-llahu, i vetmi, i fuqishmi!
 
5Ai krijoi qiejt e tokėn me qėllim tė caktuar; Ai natėn mbėshtjell (vendi tė) ditės dhe ditės ia mbėshtjell natės; Ai nėnshtroi diellin dhe hėnėn, qė ssecili lėviz deri nė njė afat tė caktuar, pra Ai ėshtė ngadhėnjyesi, mėkatfalėsi.
 
6Ai ju krijoi juve prej njė njeriu, mandej prej tij e krijoi palėn (ēiftin) e tij dhe Ai krijoi pėr juve tetė nga qiftet e kafshėve. Ai u krijoi nė barqet e nėnave tuaja, krijim (etapė) pas krijimit nė tri errėsira. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, vetėm i Tij ėshtė pushteti, nuk ka tjetėr pos Tij. E, si pra, i shmangeni (adhurimit tė Tij)?
 
7Nėse ju nuk besoni, All-llahu nuk ėshtė nevojtarė pėr ju; megjithatė, Ai nuk ėshtė i kėnaqur me mosbesimin e robėrve tė Vet, e nėse jeni mirėnjohės ndaj Tij, Ai e pėlqen atė pėr ju. Ndėrkaq, nuk do ta bartė asnjė mėkatarė barrėn e tjetrit. Pastaj, e ardhmja juaj ėshtė vetėm te Zoti juaj, e AI do t’ju njoftojė me atė qė keni vepruar. Vėrtet, Ai e di shumė mirė se ēka mbajnė zemrat.
 
8E kur e godit njeriun ndonjė e keqe (ndonjė dėm), ai e lut Zotin e vet duke kėrkuar ndihmė vetėm prej Tij, e kur nga ana e TIj i je ndonjė tė mira (ia largon tė keqen), ai e harron atė qė mė parė ėshtė lutur Atij, dhe i pėrshkruan shokė All-llahut pėr tė larguar (njerėzit) nga rruga e Tij. Thuaj: “Kėnaqu pėr pak kohė mė mosbesimin tėnd, se ti pa dyshim je nga banuesit e zjarrit!”
 
9(A jobesimtari e ka gjendjen mė tė mirė) Apo ai qė kohėn e natė e kalon nė adhurim, duke bėrėb sexhde, duke qėndruar nė kėmbė, i ruhet (dėnimit tė) botės tjetėr dhe shpreson nė mėshirėn e Zotit tė vet? Thuaj: “A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?” Po, vetėm tė zotėt e mendjes marrin mėsim.
 
10Thuaj: “O robėrit e Mi qė keni besuar, kini frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjėrė, ndėrsa tė durueshmive u jepet shpėrblimi i tyre pa masė!”
 
11Thuaj: “Unė jam i urdhėruar ta adhuroj All-llahun, tė jem i snqertė nė adhurimin ndaj Tij!”
 
12Dhe jam i urdhėruar tė jem i pari i myslimanėve!
 
13Thuaj: “Unė i frikėsohem dėnimit tė njė dite tė madhe, nėse kundėrshtoj Zotin tim”.
 
14thuaj: “vetėm All-llahun e adhuroj, sinqerisht ndaj Tij e bėj adhurimin tim.
 
15E ju pra , adhuroni pos Tij ēka tė doni!” Thuaj: “Tė dėshtuar nė ditėn e kijametit janė ata qė e kanė hmbur veten dhe familjen e vet. Vini re: ky ėshtė dėshtimi i njėmendėt.
 
16Se ata do tė kenė shtresa tė zjarrit edhe sipėr edhe prfundi. Me kėtė All-llahu i frikėson robėrit e Vet: “O robėrit e Mi, kinie frikė (dėnimin)!”
 
17Ndėrkaq, ata qė u larguan prej adhurimit tė idhujve dhe ju drejtuan All-llahut, ata kanė gėzim tė madh, e ti pėrgėzoj robėrit e Mi!
 
18Tė cilėt i dėgjojnė fjalėt dhe pasojnė atė mė tė mirėn prej tyre. Tė tillėt janė ata qė All-llahu i udhėzoi nė rrugėn e drejtė dhe tė tillėt janė ata tė menēurit.
 
19E, atij qė i ėshtė pėrcaktuar vendimi pėr dėnim, a mund ta shpėtosh ti prej zjarrit?
 
20Ndėrkaq, ata qė u ruajtėn pėr hir tė Zotit tė tyre, pėr ta do tė ketė dhoma tė ndėrtuara njėra mbi tjetrėn, nėn tė cilat rrjedhin lumenjtė. Premtimi i All-llahut, e All-llahu nuk e thyen premtimin.
 
21A nuk e sheh se All-llahu lėshon ujė nga qielli dhe atė e shpėrndanė nė tokė nėpėr burime, mandej me tė mbijnė bimė tė llojeve dhe tė ngjyrave tė ndryshme, pastaj ajo thahet dhe ti e sheh ata tė zverdhurar dhe pastaj e bėn atė tė llomitr. S’ka dyshim se nė kėtė ka argument pėr tė zotėt e mendjes.
 
22Atij qė All-llahu ia ka zgjruar kraharorin pėr besim islam, ai ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet. Tė mjrėt janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė humbje tė qartė.
 
23All-llahu e shpalli tė folmėn mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.
 
24E ai qė me fytyrėn e vet mbrohet nga dėnimi nė ditėn e kijametit (a ėshtė i njejtė me atė tė shpėtuarin)? Kur mizorėve u thuhet: “Pėrjetoni tė keqen e asaj qė punuat!”
 
25Edhe ata para tyre pėrgėnjeshtruan, por u erdhi ndėshkim nga nuk e menduan.
 
26All-llahu u bėri tė pėrjetojnė nė kėtė jetė poshėtrimin, por dėnimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė i madh, sikur ta dinin ata.
 
27Ne u kemi sjellė njerėzve nė kėtė Kur’an shembuj nga ēdo lėmi e nevojshme, ashtu qė tė marrin pėrvojė, (mėsim),
 
28Duke qenė Kur’an arabisht qė nuk ka kundėrthėnie, me qėllim qė tė ruhen prej rrugės sė gabuar.
 
29All-llahu solli njė shembull: Njė njeri (rob) nė posedimin e tė cilit ishin ortakė pa marrėveshje mes vete dhe njėri (rob) qė ėshtė thjesht nė posedimin e njė njeriu. A janė ata tė dy tė njė lloji (tė njė gjendjeje)? Lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, por shumica e tyre, nuk e dinė.
 
30Ti do tė jesh i vdekur, e edhe ata do tė jenė tė vdekur.
 
31E pastaj, nė ditėn e kijametit pranė Zotit tuaj do tė grindeni mes vete.
 
32E kush ėshtė mė mėkatar se ai qė flet tė pavėrtetėn ndaj All-llahut dhe se ai qė kur i erdhi e vėrteta e pėrgėnjeshtroi? A nuk ėshtė nė Xhehennem vendqėndrimi pėr jobesimtarėt?
 
33E ai qė e solli tė vėrtetėn dhe ai qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė tė ruajturit.
 
34Ata te Zoti i tyre kanė ēkado qė dėshirojnė, e ai ėshtė shpėrblimi i bamirėsve.
 
35All-llahu do t’ua shlyej atyre edhe mė tė keqen qė e punuan dhe do t’u jepė shpėrblime mė tė mira pėr ata qė punuan.
 
36A nuk i mjafton All-llahu robit tė vet? E ata tė friksojnė ty me tė tjerėt pos Tij. Po atė qė e ka humbur All-llahu, pėr tė nuk ka udhėzues!
 
37Atė qė All-llahu e drejton, atė nuk ka kush e humbė; a nuk ėshtė All-llahu i gjithėfuqishėm qė ndėrmerr ndėshkime?
 
38Po nėse i pyet ata se kush i krijoi qiejt e tokėn, sigurisht ata do tė thonė: “All-llahu!” Ti thuaju: “Mė tregoni pra, pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, nėse All-llahu mė godit mua me ndonjė tė keqe, a munden ta largojnė ata atė tė keqe, ose, nėse All-llahu dėshiron ndonjė tė mirė ndaj meje, a munden ta pengojnė ata tė mirėn e Tij?” Thuaju: “Mua mė mjafton All-llahu. Vetėm Atij i mbėshteten tė mbėshteturit”.
 
39Thuaj: “O populli im, veproni sipas gjendjes suaj, e edhe unė veproj sipas times e mė vonė do ta dini,
 
40se cilit do t’i vijė dėnimi qė e poshtėron dhe do ta goditė dėnim i pėrjetshėm!”
 
41Ne ta zbritėm ty librin me argumente pėr njerėz, e kush orientohet nė rrugėn e vėrtetė, ai e ka pėr vete e kush e humb, ai i bėn dėm vetėm vetes, e ti nuk je garantues i tyre.
 
42All-llahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon.
 
43A mos kanė zgjedhur ndėrmjetėsues pėrveē All-llahut? Thuaj: “A edhe pse janė qė nuk posedojnė asgjė e as nuk kuptojnė”.
 
44Thuaj: “I tėrė shefaati (ndėrmjetėsimi) i takon vetėm All-llahut, i Tij ėshtė pushteti i qiejve dhe i tokės, e mė vonė vetėm te Ai ktheheni”.
 
45Kur pėrmendet vetėm All-llahu, zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, neveriten, e kur pėrmenden, pėrveē Atij, tė tjerėt, ata gėzohen.
 
46Thuaj: “O All-llah, Krijues i qiejve e i tokės, Njohės i tė fshehtės edhe i tė dukshmės, Ti je qė gjykon mes robėrve Tu pėr atė qė ata kundėrshtoheshin”.
 
47E sikur tė ishte e atyre qė nuk besuan, e tėrė ajo ēka ka nė tokė e edhe njėherė aq, do ta jepnin kompensim pėr t’i shpėtuar dėnimit tė tmerrshėm nė ditėn e kijametit. E prej All-llahut do t’u prezentohet (lloji i dėnimit) ēka as nuk kanė mund tė mendojnė.
 
48Dhe do t’ua dalin nė shesh tė kėqiat qė i kanė punuar dhe i pėrfshin ata ajo me tė cilėn talleshin.
 
49Kur e godit njeriun ndonjė e keqe, ai na lutet Neve, e kur nga ana Jonė ia shėndėrrojmė atė nė ndonjė tė mirė, ai thotė: “Kjo mė ėshtė dhėnė nė bazė tė dijes sime!” Jo, por ajo ėshtė njė sprovė, por shumica e tyre nuk e dinė.
 
50Ashtu patėn thėnė edhe ata qė ishin para tyre, por atyre nuk u bėri dobi ajo ēka kishin fituar.
 
51Ata i goditėn tė kėqijat qė i kishin punuar. Edhe prej kėtyre, ata qė bėnė zullum, do t’i godasin tė kėqiat e veprave tė tyre dhe nuk mund t’i shpėtojnė asaj (goditjeje).
 
52A nuk e dinė ata, se All-llahu i jep furnizim tė plotė atij qė do. Edhe nė kėto ekzistojnė fakte pėr njė popull qė beson.
 
53Thuaj: “O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė dhe ėshtė mėshirues!”
 
54Dhe, kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t’u vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t’ju ndihmojė.
 
55Dhe pėrmbajuni asaj mė tė mirės qė u ėshtė shpallur nga Zoti juaj, para se t’ju vijė dėnimi befas e ju tė mos dini.
 
56Dhe tė mos thotė ndokush: “O i mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe ė kam qenė prej atyre qė talleshin!”
 
57Ose tė mos thotė: “Ah, sikur tė mė kishte udhėzuar All-llahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė janė tė ruajtur!”
 
58Apo, kur ta shohė dėnimin tė thotė: “Sikur tė isha kthyer edhe njeherė e tė isha bėrė prej atyre bamirėsve!”
 
59Jo, ty tė patėn ardhur argumentet e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk besuan.
 
60E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut, do t’i shohėsh nė ditėn e kijametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė Xhehennem vendi i Kryelartėve?
 
61Ndėrsa All-llahu do t’i shpėtojė me atė suksesin e tyre ata, qė kishin qenė tė ruajtur. Ata nuk dot’i kapė e keqja e as nuk do tė jenė tė shqetėsuar.
 
62All-llahu ėshtė krijues i ēdo sendi dhe Ai ėshė mbikėqyrės ndaj ēdo gjėje.
 
63Vetėm te Ai janė ēelėsat e qiejve dhe tokės, ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet e All-llahut, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.
 
64Thuaj: “O ju injorantė, a mos mė thirrni tė adhuroj tjetėr, nė vend tė All-llahut?”
 
65Pasha Alahun, ty tė ėshtė shpallur, e edhe atyre para teje: “Nėse i bėn shok (All-llahut), veprat tua janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve.
 
66Prandaj, vetėm All-llahun adhroje dhe bėhu mirėnjohės!”
 
67Ata nuk e ēmuan All-llahun me atė madhėshtinė qė i takon, ndėrsa, nė ditėn e kijametit e tėrė toka ėshtė nė grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. Ai ėshtė i pastėr nga tė metat dhe Ai ėshtė i lartė nga ēka ata i shoqėrojnė!
 
68Dhe i fryhet Surit dhe bie i vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė aa tė ngritur e presin (urdhėrin e Zotit).
 
69Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e Zotit tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u bėhet padrejtė.
 
70Dhe, secili njeri shpėrblehet me atė qė ka vepruar, e Ai mė sė miri e di se ē’punuan.
 
71E ata qė nuk besuan sillen nė grupe te Xhehennemi, e kur arrijnė te ai, dyert e tij hapen e roja e tij u thotė atyre: “A nuk u patėn ardhur juve tė dėrguar nga mesi juaj t’ju lexojnė shpalljet e Zotit tuaj, t’ju tėrheqin vėrejtjen pėr ballafaqimin tuaj nė kėtė ditė?” Po, (na kanė ardhur. . . ) thonė ata, por fjala (vendimi) e dėnimit domosdo ėshtė bėrė realitet kundėr jobesimtarėve!
 
72U thuhet: “Hyni nėpėr dyer tė Xhehennemit, aty do tė jeni pėrgjithmonė, sa vend i keq ėshtė pėr kryelartėt!”
 
73E ata qė ishin tė devotshėm ndaj Zotit tė tyre, sillen nė grupe te Xhenneti, e kur arrijnė aty, dyert e tij i gjejnė tė hapura dhe roja e tij u thotė atyre: “Selamun alejkum” - qofshi tė shpėtuar, ishit tė pastėr, andaj hyni nė tė, aty do tė jeni pėrgjithmonė.
 
74E ata (tė Xhennetit) thanė: “Falėnderuar qoftė All-llahu, i cili premtimin e Vet e bėri realitet ndaj nesh dhe na e la nė disponim tokėn e Xhennetit qė tė vendosemi aty ku tė duam! Sa shpėrblim i mirė ėshtė i atyre qė vepruan drejtė”.
 
75E do t’i shohėsh engjėjt tė rreshtuar pėrreth Arshit, e madhėrojnė me falėnderim Zotin e vet. E nė mes tyre (njerėzve) kryhet gjykimi me drejtėsi dhe thuhet: “(prej tė gjithėve) Falėnderuar qoftė vetėm All-llahu, Zoti i botėve!”
 
 
ReadTheQuran.org