___Translations___

_Kur'an?_

_Gadgets_

_Search_

_Links_

_Contribute_

_Note_

1 - Fatiha
2 - Bekare
3 - Ali Imran
4 - Nisa
5 - Maide
6 - En'am
7 - A'raf
8 - Enfal
9 - Tewbe
10 - Junus
11 - Hud
12 - Jusuf
13 - Rra'd
14 - Ibrahim
15 - Hixhr
16 - Nahl
17 - Isra
18 - Kehf
19 - Merjem
20 - Ta Ha
21 - Enbija
22 - Haxhxh
23 - Mu'minun
24 - Nur
25 - Furkan
26 - Shu'ara
27 - Neml
28 - Kasas
29 - Ankebut
30 - Rum
31 - Lukman
32 - Sexhde
33 - Ahzab
34 - Sebe'
35 - Fatir
36 - Ja Sin
37 - Saffat
38 - Sad
39 - Zumer
40 - Gafir
41 - Fussilet
42 - Shura
43 - Zuhruf
44 - Duhan
45 - Xhathije
46 - Ahkaf
47 - Muhammed
48 - Fet'h
49 - Huxhurat
50 - Kaf
51 - Dharijat
52 - Tur
53 - Nexhm
54 - Kamer
55 - Rahman
56 - Wakia
57 - Hadid
58 - Muxhadele
59 - Hashr
60 - Mumtehinet
61 - Saff
62 - Xhum'a
63 - Munafikun
64 - Tegabun
65 - Talak
66 - Tahrim
67 - Mulk
68 - Kalem
69 - Hakka
70 - Me'arixh
71 - Nuh
72 - Xhinn
73 - Muzemmil
74 - Mudeththir
75 - Kijame
76 - Insan
77 - Murselat
78 - Nebe'
79 - Nazi'at
80 - 'Abese
81 - Tekwir
82 - Infitar
83 - Mutaffifin
84 - Inshikak
85 - Buruxh
86 - Tarik
87 - A'la
88 - Gashije
89 - Fexhr
90 - Beled
91 - Shems
92 - Lejl
93 - Duha
94 - Inshirah
95 - Tin
96 - 'Alek
97 - Kadr
98 - Bejjine
99 - Zilzal
100 - 'Adijat
101 - Kari'a
102 - Tekathur
103 - 'Asr
104 - Humeze
105 - Fil
106 - Kurejsh
107 - Ma'un
108 - Kewther
109 - Kafirun
110 - Nasr
111 - Mesed
112 - Ihlas
113 - Felek
114 - Nas
SHQIP

3 - Ali Imran

 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Elif, Lamė, Mimė.
 
2All-llahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos tij, ėshtė i pėrjetshėm mbikėqyrės.
 
3Ai ta zbret ty (Muhammed) librin me argument qė tė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme. Ai e zbriti mė parė Tevratin dhe Inxhilin.
 
4Udhėrrfim pėr njerėz, e zbriti edhe Furkanin (dalluesin e sė vertetės nga gėnjeshtra). S`ka dyshim pėr se ata qė mohojnė argumentet e All-llahut i pret ndėshkimi i rreptė. All-llahu ėshtė ngadhėnjyes, shpagimtar.
 
5S`ka dyshim se All-llahu nuk mund t`i fshihet asgjė nė tokė e as nė qiell.
 
6Ai ėshtė qė ju krijon (formon) juve nė mitra ashtu si tė dojė. S`ka Zot pos Tij, e qė ėshtė fuqiplotė i urti.
 
7Ai ėshtė qė ta zbriti ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtsisht tė qarta (muteshabih). E ata, qė nė zemrat etyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre. Po, pos All-llahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: “Ne u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė tė zotėt e mendjes.
 
8“Zoti ynė, mos na i lako zemrat tona pasi na i drejtove, na dhuro mėshirėn Tėnde, pse vetėm Ti je dhuruesi i madh”.
 
9“Zoti ynė Ti je ai qė nė njė ditė do t`i tubosh njerėzit, ditė qė pėrtė cilin nuk ka dyshim. All-llahu nuk shkel premtimin e vet.
 
10Ėshtė e vertetė se atyre qė nuk besuan nuk do t`u vlejė asgjė para All-llahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit.
 
11Si gjendja e pasardhėsve tė faraonit dhe e atyre qė ishin para tyre, qė pėrgėnjeshtruan argumentet tona, e All-llahu i shkatėrroi me fajet e tyre, All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.
 
12Thaju atyre qė nuk besuan: “Do tė jeni tė mposhtur (ne kėtė jetė) dhe do tė hidheni nė Xhennenem. Sa i shėmtuar ėshtė ai djep (shtrat).
 
13Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete, njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut e tjetri ishte pabesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, All-llahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė.
 
14U ėshtė zbukuruar njerėzve dashuria ndaj tė kėndjeve prej grave, djemve, pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė.
 
15Thuaj: “A t’ju lajmėroj pėr diē shumė mė tė mirė se ato? Pėr ata qė frikėsohen , ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra , dhe kėnaqėsi nga All-llahu. All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh ēdogjė) pėr robėrit.
 
16Tė cilėt thonė: “Zoti ynė, ne vėrtet besuam, na i falė mėkatet tona dhe na ruaj prej ndėshkimit tė zjarrit!”
 
17Durimtarėt, tė drejtit, tė devotshmit, dorėdhėnit, faljekėrkuesit nė as’har (syfyr).
 
18All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dhe engjėjt e ata qė kanė dijeni, se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, tė Urtit.
 
19Pa dyshim feja te All-llahu ėshtė Islami. U kundėrshtuan ata qė u ėshtė dhėnė libri, pasi qė u erdhi e vėrteta, nga zilia mes vete. E kush mohon argumentet e All-llahut, (le ta dijė se) All-llahu (ia) llogaritė shpejtė.
 
20E, nėse tė polemizojnė, thuaj: “Ia kam nėnshtruar fytyrėn (qenien) All-llahut, e edhe ithtarėt e mij!” E thuaju edhe atyre qė u ėshtė dhėnė libri dhe analfabetėve: “A u nėnshtruat?” Nėse janė nėnshtruar, atėherė janė pėrudhur e nėse refuzojnė, vėrtet ti ke (pėr obligim vetėm) kumunikimin; All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh) pėr robėrit.
 
21Ata qė mohojnė argumentet e All-llahut, mbysin pejgamberėt pa farė tė drejte, mbysin njerėz qė kėshillujnė pėr tė drejtėn, ti ata lajmėroi pėr njė ndėshkim tė dhembėshėm e pikėllues.
 
22Ata veprat e tyre i asgjėsuan nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ata nuk kanė ndonjė mbrojtės.
 
23A nuk i sheh ti ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė mjaft nga libri, kur tė thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė libri i All-llahut, se si njė grup prej tyre prapėsohej. Ata janė refuzues.
 
24E atė (e bėnin) ngase ata thonin: “Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq.
 
25E, si do tė jetė gjendja e tyre kur Ne do t’i tubojmė ata njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim dhe ēdo njeriu do t’i ofrohet ajo qė e ka e fituar, duke mos iu bėrė atyre kurrnjė e padrejtė.
 
26Thuaj: “O All-llah, Sundues i ēdo sendi, Ti ia jep pushtetin atij qė do, Ti ia heq prej dore pushtetin atij qė do dhe e pėrul atė qė do, e lartson atė qė do. ēdo e mirė ėshtė nė dorėn Tėnde , vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė!”
 
27Ti e fute natėn nė ditė dhe Ti e fute ditėn nė natė, Ti nxjerr nga i vdekuri tė gjallin dhe nga i gjalli tė vdekurin dhe Ti e begaton pa masė atė qė do!
 
28Besimtarėt tė mos i miėsojnė mosbesimtarėt, e t’i lėnė manash besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveq pėr qėllim ruajtja prej tė keqės sė tyre. All-llahu ju tėrheq vėrejtjen prej (dėnimit tė) Tij pse vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja.
 
29Thuaj: “Edhe nėse e fshefin atė qė keni nė zemrat tuaja ose, e publikoni, All-llahu e di gjithēka ka nė qiej e ē’ka nė tokė; All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.
 
30Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit Tij, megjithqė All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėve.
 
31Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, t’ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė.
 
32Thuaj: “Binduni All-llahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė All-llahu nuk i do pabesimtarėt!”
 
33All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen Ibrahimit, familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe).
 
34Qė janė pasardhės njėri prej tjetrit. All-llahu dėgjon gjithēka dhe i di tė gjitha.
 
35(Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: “Zoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!”
 
36E kur ajo e lindi tha: “Zoti im, unė e linda femėr!” Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk si femra. ”Dhe unė e emėrtova atė Merjeme , e atė dhe pasardhėsit e saj po t’i lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar.
 
37Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin e saj gjente te ajo ushqimin e thonte: “Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!”
 
38Aty nė atė moment Zekirjaja e lut Zotin e tij e thotė: “Zoti im, falma edhe mua nga ana juaj njė ppasardhės (fėmijė) tė mirė,vėrtet, Ti je dėgjues i lutjes”!
 
39E duke u falulr ai nė faltore engjėjt e thėrrasin: “All-llahu tė pėrgėzon ty me Jahjanė, qė do tė vėrtetojė fjalėn (Isain) e ardhur nga All-llahu, e qė do tė jetė prijės i matur dhe pejgamber nga tė dalluarit!”
 
40Ai (Zekirjaja) tha: “Zoti im,si mund tė kem unė djalė kur mua mė ka arritu pleqėria dhe shoqja ime beronjė (sterile)?” Tha (All-llahu): “Kėshtu,All-llahu punon ēka tė dojė!”
 
41Ai (Zekirjaja) tha: “Zoti im mė jepė mua njė shenjė!” Shenja e jote - tha Ai - ėshtė qė tri ditė nuk do tė mund t’u flasėsh njerzve, pos me gjeste (mimikė),e ti pėrmende shumė Zotin tėnd dhe madhėroje mbrėmje e mėngjes!”
 
42Pėrkujto kur engjujt i thanė:”Oj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės.
 
43Oj Mejreme, vazhdoje adhurimin ndaj Zotit tėnd, bėn sexhde dhe falu pėr Zotin bashkė me ata qė falen!
 
44Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po t’i shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete.
 
45Pėrkujto kur engjujt i thanė: “Oj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit).
 
46E qė duke qenė nė djep (foshnje) u flet njerėzve, e edhe si i rritur e qė ėshtė nga tė pėrsosurit.
 
47Ajo tha: “Zoti im, si mund tė kemė unė djalė e mua s’mė ka prekur njeriu (nuk jam e martuar)? Ai (All-llahu) tha: “Ja, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet.
 
48Ai (All-llahu) ia mėson atij librin (besimin), urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin.
 
49Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend, unė i sheroj tė verbėrit, tė sėmurit ne lėkurė, dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit: unė ju tregoj pėr atė qė e hani dhe pėr atė qė e depononi nė shtėpiat tuaja. Vertetė, kjo ėshtė fakt pėr ju nėse jeni besimtarė.
 
50Dhe (kam ardhur) qė t’ju vėrtetoj Tevratin qė e keni para duarsh, t’ju lejoj disa qė u ishin ndaluar juve, kam ardhur me argument nga Zoti juaj, pra kinie frikė All-llahun dhe mė dėgjoni mua.
 
51All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj. Adhuronie Atė; kjo ėshtė mė rrugė e drejtė!
 
52E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllmin qė ta mbysin), tha: ‘Kush janė ndihmėtarėt e mij pėr nė rrugė tė All-llahut?’ Havarijunėt thanė: ‘Ne jemi ndihmėtarė tė fesė sė All-llahut, nei besuam All-llahut, e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)!
 
53Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!’
 
54E, ata (jehudiė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi.
 
55(Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: ‘O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t’i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit , pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykuj mes jush pėr atėqė kudėshtoheshit.
 
56Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do t’i ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr,dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė.
 
57E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit.
 
58Kėto qė po t’i lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kur’ani i pa tė meta (i rrezistueshėm).
 
59Vėrtet, qėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse qėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha “Bėhu!” ai u bė.
 
60E vėrtetėėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.
 
61E kush tė kundėrshton ty nė qėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: ‘Ejani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve.
 
62S’ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi.
 
63E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė.
 
64Thuaju (o i dėrguar): “‘O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!” E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: “Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!”
 
65(madje thuaju): “O ithtarė tė librit,pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?”
 
66Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s’keni kurrfarė dije (ppėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini.
 
67Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve.
 
68Njerėzit mė me meritė pėr t’u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve.
 
69Njė grup nga uthtarėt e librit kishin dėshirė t’u shpiejnėnė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnėtjetėrpos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė.
 
70O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur’anin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn?
 
71O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtėn dhe fshihni realitetin?
 
72Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): “Besoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre).
 
73Dhe (u thonin):Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtėnė fenė tuaj!”Thuaj (o i dėrguar):”I vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!” (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnėjuve dhe (nga droja) se t’ju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: “E tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut,Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėm”
 
74Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) kė tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
 
75Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk takthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė irri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė)pėr arsye se ata thonin:”Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut.
 
76Jo,(nuk ėshtė ashtu si thonė ata)po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s’ka dyshim,All-llahu i do ata qė ruhen.
 
77Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyrue, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre,nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.
 
78Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėhtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), adje thonė:Kjo ėshtė nga All-llahu!”Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun.
 
79S’ėshtė e drejtė as nuk i takoiasnjė njeriu qė t’i ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun,e pastaj ai t’u thotė njerėzve:”Bėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!” por (ju thotė):”Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve livrin dhe e keni studiuar atė.
 
80Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt , as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė?
 
81Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu):”A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? “Ata thanė:”Ne e pranuam!”Tha (All-llahu):”Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!”
 
82E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut.
 
83A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ē’ka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen.
 
84Thuaj: “Ne i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait,edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėmAtij jemidorzuar.
 
85E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.
 
86E,si ta udhėzojė All-llahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi t’ju kenė ardhur atyre argumente tė qarta? Alllahu nuk i mundėson udhėzimin e Vet popullit zullumqarė.
 
87Ndėshkimi i tė tillėve ėshtė:mallkimi nga All-llahu, nga engjėjt dhe nga gjithė njerėzimi tok.
 
88Ata pėrgjithmonė janė nė te (nė zjarr), atyre as nuk ju lehtėsohet dėnimi dhe as nuk u jepet afat.
 
89Pėrveq atyre qė pas asaj upendan dhe u pėrmirsuan. Vėrtet , All-llahu falė shumė dhe mėshiron.
 
90Ata, tė cilėt pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė,e pastaj e shtuan mosbesimin, atyre kurrsesi nuk du pranohet pendimi. Tė tillėt janė mu ata tė humburit.
 
91Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do t’u pranohet ėr konpensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė.
 
92Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet) derisa tė mos e jepnimė tė dhėmbshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di.
 
93I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė s briste Tevrati, ia ndaloi vetvetės. Thuaju: “Sillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)?
 
94Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė.
 
95Thuaj: “Alahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u ta konte idhujtarve.
 
96Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin.
 
97Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai i sigurt, Pėr hirė tė All-llahut, vizita eshtėpisė (Qabes) ėsht obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit.
 
98Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.
 
99Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut , duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund t’i shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut.
 
100O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, do t’ju kthejnė nė mosbesimtarė.
 
101Si bėn tė mos besoni, kr juve janė duke iu lexuar (duke iu shpallur) ajetet e All-llahut dhe kur nė mesin tuaj gjendet i derguari i Tij? E kush i pėrmbahet fesė sė All-llahut, ai padyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė.
 
102O ju qė besuat, kinie frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)!
 
103Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur’anin) e All-llahut, e mos u pėrēani!Pėrkujtomie nimetin e All-llahut ndaj jush, kr ju(para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntitė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė Xhehennemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu All-llahu ua shqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur.
 
104Nga ju le tė jetė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė ata tė shptuarit.
 
105E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh.
 
106Nė ditėn kur ka fėtyra qė zbardhen dhe ka fytyra qė nxihen. E pėr sa u pėrket atyre fėtyrave qė janė nxirė u (thuhet): “A edhe pasbesimit tuaj u bėtė pabesimtarė? Vuanie pra, dėnimin pėr shkak se ishit qė nuk besojshit!”
 
107Ndėrsa atyre qė u janė zbardhur, ata janė nė mėshirėn (Xhennetin) e All-llahut dh aty janė pėrgjithmonė.
 
108Ja, kėto qė po t’i lexojmė ty janė argumentet e sakta tė All-llahut. E All-llahu nuk ėshtė ai qė e do padrejtsinė pėr njerėz.
 
109Tė All-llahu jaė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet.
 
110Je jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit.
 
111Ata kurrsesi nuk mund t’ju sjellin ndonjė dėm jve, pėrveē ndonjė shqetėsimi, po edhe nė ju luftofshin, ata do tė zmbrapsen prej jush. Mandej ata nuk janė tė ndihuar.
 
112Atyre (jehudive) u ėshtė vėnė njollė e nėnēmimit kudo qė tė gjenden, vetėm nėse kapen pėr litarin (fenė) e All-llahut dhe kthehen nė besėn e njerėzve (tė muslimanėve), ata kanė shkaktuar kundėr vetes pėrbuzje nga All-llahu, andaj atyre u ėshtė shtar shtypja e mjerimi. Kėtė pėr shkak se ata i mohonin argumentet e All-llahut, i mbytnin mizorisht pejgamberėt dhe pėr shkak se kundėrshtonin (udhėzimet e Zotit) dhe tejkalonin (ēdo normė njerėzore).
 
113Ata (ithtarėt e librit) nuk janė tė njejtė. Nga ithtarėt e librit ka qė janė nė rrugė tė drejtė, gjatė natės lexojnė ajetet e All-llahut duke u lutur.
 
114I besojnė All-llahut dhe sė ditės, kėshllojnė pėr tė mirė dhe largojnė nga tė dobishme, edhe ata janė prej tė mirėve.
 
115E ēfarėdo tė mire qė bėjnė, ajo nuk u mohohet. All-llahu i di shumė mirė tė devotshmit.
 
116S’ka dyshim se atyre qė nuk besuan, nuk do t’u bėjnė dobi ndaj (dėnimit tė) All-llahut as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata janė banues tė zjarrit dhe aty janė pėrgjithmonė.
 
117Shembulli i asaj qė ata e japin nė kėtė jetė (pėr t’u lavdėruar e pėr e pėrmendur) ėshtė si i njė erė me breshėr qė godet dhe shkatėrron tė mbjellat e njė populli qė e ka lėshuar rrugėn nė dėm tė vetes. All-llahu nuk u bėri zullum atyre, por ata ishin qė i benė tė padrejtė vetes sė vet.
 
118O ju qė besuat, mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj, ata nuk pushojnė sė bepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejta kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Ne pra, u kemi sqaruar faktet nėse ju i kuptoni.
 
119Ja, ju (muslimanė) jeni qė i doni ata, e ata nuk u duanjuve. Madje ju i besoni librat nė tėrėsi (tė gjitha shpalljet), e kur u takojnė thonė:”Ne kemi besuar!” e kur veēohen,ata mllefi kundėr grisin majet e gishtrinjve. Thuaju: “Vdisni me atė mllef tuajin!” All-llahu i di shumė mirė se ēka mbajnė (tė fshehtat) zemrat e tyre.
 
120Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpron ajo, e nėse u godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po, nė qoftė se ju bėhi tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė t’u dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurt se All-llahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata.
 
121Pėrkujto (O i dėrguar) kur dole nga familja jote qė t’ua pėrcaktosh besimtarėve vendet pėr luftė, e All-llahut ėshtė qė dėgjon (fjalėt) dhe qė kupton (qėllimet).
 
122Kur dy grupe prej jush gati u treguan tė dobėta, po All-llahu ishte qė u ndihmoi atyre (qė tė mos largoheshin), andaj besimtarėt le t’i mbėshteten vetėm All-llahut.
 
123All-llahu u ndihmoi juve nė Bedr kur ju ishit pak nė numėr, e pėr tė qenė mirėnjohės, keni frikė nga Zoti.
 
124Kur ti u thoshe besimtarėve: “A nuk ėshtė mjaft pėr ju qė Zoti juaj t’ju vazhdojė ndihmėn me tre mijė engjėjt e zbritur?”
 
125Po, nėse jeni tė qėndrushėm e tė matur, e ata (armiqtė) t’ju vinė tash nė kėtė momoent, Zoti juaj ua vazhdon juve ndihmėn me pesė mijė engjėjve tė ushtruar (pėr luftė) ose tė shėnuar.
 
126E atė(ndihmė) All-llahu nuk e bėripėr tjetėr por vetėm pėr t’ju gėzuar dhe me tė tė qetėsojė zemrat tuaja, pėrndrushe ndihma vjen vetėm prej All-llahut, ngadhėnjyesit, tė urtit.
 
127(u ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė rovėr), ose pėr t’i demoralizuar dhe ashtu tė kthehen tė dėshpruar.
 
128Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do t’u pranojė Ai pendimin apo do t’i dėnojė ata,nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė.
 
129Vetėm e All-llahut ėshtė gjithē’ka nė qiej e nė tokė, Ai i fal atij qė do dhe Ai dėnon atė qė do. All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues.
 
130O ju tė clėt besuat, mos e hani kamaatėn qė po e shumė fishoni dhe kini frikė (dėnimin e) All-llahut ashtu qė tė gjeni shpėtim.
 
131Dhe ruajuni zjarrit qė ėshtė pėrgaditur pėr pabesimtarėt.
 
132E bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit, ashtu qėtė mėshiroheni.
 
133Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr nė njė Xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit.
 
134Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė u falin (keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit.
 
135Edhe ata tė clėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetės sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kushi i falė mėkatet pėrveē All-llahut? - dhe qė duke ditur, nuk vazhdojnė nė ata qė kanė punuar (nė tė keqen).
 
136Shpėrblimii tė tillėve ėshtė falja nga Zoti i tyre dhe Xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj e aty do rrijnė pėrgjithmonė. a i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė.
 
137Pėrpara jush kanė kaluar ppopujt ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgenjeshtruan.
 
138Ky (Kur’ani) ėshtė sqarim pėr njerėzit, ėshtė dhėzim dhe kėshillė pėr tė devotshmit.
 
139E mos u dobėsoni (fizikisht0 dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert.
 
140Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud). edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr. Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr t’u ditur te All-llahu ata qė besuan dhe pėr t’i zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt.
 
141Dhe qė All-llahu t’i pastrojė besimtarėt, ndėrsa gradualisht t’i shkatėrrojė mosbesimtarėt.
 
142A mos menduat ju se do tė hyni nė Xhennet e All-llahu pa i ditur (pa u vėrtetua nė praktikėse prej jush kanė luftuar, dhe pa u ditur cilėt prej jush ishin tė durueshėm.
 
143Ju ishit ata qė dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me te. Ja pra, atė e patė dhe e shikuat me sytė tuaj.
 
144Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)?E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu Ne do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit.
 
145Askuh nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar. E kush e dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, Ne atij ia japim, e kush e dėshiron shpėrblimin e botes tjetėr, edhe atij do t’ia japim atė, kurse mirėnjohėsit Ne do t’i shpėrblejmė.
 
146E sa pejgamberė pati qėsė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt.
 
147Fjala e tyre nuk ishte jetėr pos vetėm: “Zoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tna dhe na forco nė vendet tona (nė luftė), nduhmona kundėr popullit jobesimtar!”
 
148Ndaj All-llahuua u dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrbllimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do punė mirėt.
 
149O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit (nė kufėr) dhe atherė do tė jeni tė humbur.
 
150Sepse vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė imiri ndihmės.
 
151Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e imveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve.
 
152All-llahu pėrmbushi premtimin e vet ndaj jush, ngase me vullnetin e Tij i korrėt ata (me shpata) deri kur u dobėsuat dhe u pėrēatė ndėrmjet vete, nė ēėshtjen e vendit (qė u pat caktuar Pejgamberi) dhe pasi vrejtėt atė qė e dėshironit (prenė e luftės ), e atėherė kundėrshtuat (urdhėrin e Pejgamberit). Pati prej jush qė e deshėn kėtė jetė (ata qė u ngutėn pas presė) e pati prej jush qė e deshtėn botėn tjetėr. Pastaj, pėr t’ju sprovur u zmbrapi juve nga ata. Po All-llahu u fali juve; All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj besimtarėve.
 
153Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i dėrguari ju thėrriste mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu qė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (preja e luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni.
 
154Mandej, pas asaj tronditjeje tėrėndė, Ai u lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush, kurse njė grup i kishte preokupuar vetėm ēėshtja e vetvetes. Ata formuan bindje tė padrejtė ndaaaaj All-llahut, bindje injorante, e thonin: “ Ne nuk kemi nė dorė asgjė nga kjo ēėshtje!” Thuaj: “E tėrė ēėshtja ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut!” Ata fshehin nė vetvete atė qė uty nuk ta shprehin. Thonin : “Sikur ne tė kishim diēka nė dorė nė kėtė ēėshtje, ne nuk do tė mbyteshim kėtu!” Thuaj: “Edhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, atyre qė ėshtė caktuar mbytja (vdekja), do tė dilnin nė vendin e flijimit tė tyre!” Nė mėnyrė qė All-llahu tė provojė atė qė ėshtė nė zemrat e tuaja (sinqeritetin, ose hipokrizinė) dhe qė tė pastrojė atė qė ėshtė nė zemrat tuaja. All-llahu i di shumė mirėtė fshehtat nė zemrat.
 
155Vėrtet, ata qė u zbrapsėn prej jush ditėn e ndeshjes sė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė nė Uhud), ata vetė djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnė, po All-llahu ua fali atyre gabimin; All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė.
 
156O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thonin: “ Sikur tė kishin ndejtur pranė nesh (e tė mos dilnin), atė (bindje), All-llahu ua bėri njė dėshprim nė zemrat etyre. Pse All-llahu ė ėshtė Ai qė jep jetė dhe jep vdekje dhe All-llahu sheh atė qė ju punoni.
 
157E sikur tė ishit mbytur nė rrugėn e All-llahut, ose t’u kikshte zėnė vdekja, do tė gėzonit falje e mėshirė prej All-llahut qė ėshtė shumė mė e dobishme se ajo ēka ata grumbullojnė.
 
158Po edhe nėse vdiqėt (nė shtrat) ose u vratė, pa tjetėr do tė tuboheni te All-llahu.
 
159Ti ishe ibutė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atherė mbėshtetu nė Allhun, se All-llahu ido ata qė mbėshteten.
 
160Nėse All-llahu dėshiron t’ju ndihmojė, s’ka kush qė mund t’ju mposhtė, e nėse Ai iu lė pa ndihmė, atherė kush ėshtė ai pas Tij, qė dot’jundihmojė? Pra vetėm All-llahut le t’i mbėshteten besimtarėt.
 
161Asnjė pejgamberi nuk i takoi tė bėjė hile dhe kush bėn hile (nė ndarjen e plaēkės sė luftės), ai nė ditėn e kijametit vjen i ngarkuar me atė qė ka bėrė, pastaj secilit njeri i jepet ajo qė e ka fituar, duke mos iu bėrė e padrejtė.
 
162A ėshtė i njejtė ai qėiu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu dhe e ardhmja e tij ėshtė Xhehennemi, qė ėshtė pėrfundim shumė i keq?
 
163Ata kanė dallim te All-llahu, e All-llahu she shumė mirė ata qė veprojnė.
 
164Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhurataė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi ityre dėrgoi tė dėrguarqė atyre t’u lexojė shpalljen e Tij, t’i pastrojė ata, t’ua mėsojė Kur’anin dhe sheriatin, edhepse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur.
 
165E kur juve u goditi njė dėshtim (nė Uhud) e qė ju ia patėt dhėnėatė dyfish (armikut nė bedėr), thatė: “Prej nga kjo?” thuaj: “Ajo ėshtė nga vetė ju!” S’ka dyshim se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.
 
166Ajo qė ju goditi juve ditėn eballafaqimit tė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė), ishte me lejen e All-llahut, pėr t’u dalluar besimtarėt e sinqert.
 
167Dhe, pėr t’u ditur ata qė ishin hipokritė. E atyre u ėshtė thėnė: “Ejani e luftoni nė rrugėn e All-llahut ose mbroni vetėn!” E ata thanė: “Sikur tė dinim se do tė luftohej, ne do tė vinim pas jush!” Nė atė moment ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Flisnin me gojėt e tyre atė qė uk e kishin nė zemrat e tyre, po All-llahu edi mirė pėr atė qė fshehin.
 
168Dhe ata qė nuk luftuan dhe atyre tė vetėve u thanė: “ Sikur tė na dėgjon neve (e tė ktheheshin siē u kthyem ne ), nuk do tė mbyteshim!” thuaju: “Largoie pra vdekjen prej vetes suaj, nėse jeni tė sigurt ēka thoni?”
 
169Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. P ėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre.
 
170Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij, dhe atyre qė kanė mbetur ende pa i bashkuar rradhėve tė tyre, u marrin myzhde se pėr ta nuk ka as frikė dhe as qė kanė pse tė brengosen.
 
171Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e s’ka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve.
 
172Tė cilėt edhe pasi i goditi plaga iu pėrgjegjėn All-llahut dhe tė dėrgurit. E pėr ata prej tyre qė bėnė, mirė dhe u rujtėn, ėshtė njė shpėrblimi madh.
 
173E atyre (shokėve tė pejgamberit) qė dikush u tha : “Populli (idhujtaėt( ėshtė tubuar t’ju sulmoja, pra kini friė!” Ajo, vetėm u a shtoi edhe mė shumė besimin e thanė e thanė: “Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!”.
 
174Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga Allhu dhe e arritėn kėnaqsinė e Tij All-llahu ėshtė dhurues i madh.
 
175P atė (propagndė) e bėri vetėm shejtani qė dėshironte me miqtė e vet (idhujtarėt), t’ju friksojė, poju mos u frikėsoni prej tyre, frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtar.
 
176E ty tė mos tė brengosin ata qė pėrpiėen pėr mosbesim, ata kurrsesi nuk mund tė dėmtojnė asgjė All-llahun. All-llahu me urtėsinė e vet dėshiron qė atyre tė mos u takojė kurrfarė e mire nė botėn tjetėr dhe ata kanė njė dėnim tė madh.
 
177Ata qė nė vend tė besimit pranuan kufrin, nuk i bėjnė asgjė dėm All-llahut, ata ipret njė dėnim i idhėt.
 
178Tė mosmendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata ipret njė dėnmim nėnēmues
 
179All-llahu nuk ju zblon juve tė fshehtat (e tė dini se ē’mbajnė nė zemrėt e tyre). Por All-llahu ėshtė Ai qė nga tė dėrguarit e vet zgjedh atė qė do (e i zbulon ndonjė tė fsehtė). Prandaj, bsoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, e nė i besofshit dhe nėse ruheni, atėherė ju keni njė shpėrblim tė madh.
 
180Ata, tė cilėt bėjnė koprrraci me atė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do t’u mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni.
 
181All-llahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: “ All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!” Ne do tė shėnjojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do t’ju themi: “Vuane mundimin e djegjies sė zjarrit.
 
182Kjo ėshtė meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk zullumqarė ndaj robėve.
 
183Ata janė qė thanė: “All-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju: “Para meje juve u erdhėn tė dėrguar me argumente dhe me atė qė e thatė, e pėrse i mbytet ata, nėse thoni tė vėrtetėn?”
 
184Po nėse ata ty tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė nditshėm.
 
185Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen diten e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues.
 
186Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare.
 
187Dhe kur All-llahu mori zotimin nga ata qė i pat dhėnė libri: qė githqysh t’ua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni, por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe.
 
188Mos mendo se janė tė shpėtuar ata qė gėzohen pėr atė qė bėnė (e fshehen ēėshtjen tėnde) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e punuan mos llogarit shpėtimpėr ta (nu e thanė tė vėrtetėn), ata kanė njėė dėnim tė dhėmbshėm.
 
189Vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės dhe All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.
 
190Nė krijimin e qiejve e tė tokėr, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt.
 
191Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendimie rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė)::Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruanaprej dėnimit tė zjarrit!
 
192Zoti ynė, atė ti e fute nė zjarr, atė e ke poshtėruar; oėr mizorėt nuk ka ndihėtarė!
 
193Zoti ynė, ne dėgjuam njė thirrės qė ftonte pėr besim(e qė thoshte):Tė besoni Zotin tuaj! E ne besuam! Zoti ynė, na i falė mėkatet tona, na i mbulo tė metat dhe pas vdekjes na bashko me tė mirėt!
 
194Zoti ynė, jepna atė qė nėpėrmjet tė dėrgurėve Tu, na e premtove dhe nė ditėn e kijametit mos na turpėro; vėrtet Ti je Ai qė nuk e shkel premtimin!”
 
195Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri por ata qė u dėbuan prej shtėoive tė tyre dhe emigruan, u munduan vetėm pse ishin nė rrrugėn Time, lftuan dhe u vranė, atyre patjetėrdo t;ua shlyej mėkatet e tyre dhe do t’i veje nė Xhennete nė tė cilėt burojnė lumenj. Ai ėshtė shpėrblim nga ana e All-llahut, se mė i miri i shpėrblimeve ėshtė te All-llahu.
 
196Tė mos mashtrojė bredhja nėpėr qytete e atyre qė nuk besuan.
 
197Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e pakėt, e pastaj vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė vend mjerimi.
 
198Por ata qė ia patėn frikėn Zotit tė tyre, ata i kanė Xhennetet nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty janė pėrgjithmonė. Ajo ėshtė pritje nga ana e All-llahut, e pėr tė mirėt mė e dobishmja ėshtė ajo qė ėshtė te All-llahu.
 
199Po edhe nga ithtarėt e librit ka qė besojnė All-llahun, e besojnė atė qė u ėshtė shpallur juve, e besojnė atė qė ėshtė shpallur atyre, janė tė bindur ndaj All-llahut nė shpallje nuk i shesin pėr pak sendtė kėsaj jete. Tė tillėt kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, e All-llahu ėshtė qė llogarinė e bėn shpejt.
 
200O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut.